Tokie baisūs vaizdai gali iškilti konservatyvios visuomenės, ypač ja manipuliuojančių politikų akyse po to, kai 9 Seimo nariai įregistravo projektą, kuriuo Lietuvoje siūloma įteisinti tos pačios lyties partnerystę.
„Nieko baisaus neįvyks. Toks įstatymas tik padarytų mūsų visuomenę atviresnę. Homoseksualų porų įteisinimui labiausiai prieštarauja kraštutinių konservatyvių pažiūrų politikai, neturintys kitų intelektinių gebėjimų ir patrauklių idėjų, kaip tik gąsdinti visuomenę įvairiais baubais“, – tikino Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, sociologas Artūras Tereškinas.
Pernai lapkritį atlikta apklausa parodė, kad vienos lyties asmenų partnerystės įteisinimui pritaria 15 proc. Lietuvos gyventojų, 79 proc. yra nusistatę prieš. Apklausą bendrovė „Rait“ atliko Lietuvos notarų rūmų užsakymu.
Nors tyrimas parodė, kad dauguma gyventojų Lietuvoje tebėra homofobiški, A.Tereškinas nemano, jog homoseksualų gyvensenos įteisinimas sukeltų įtampą ir sukiršintų visuomenę.
„Tikrą įtampą sukelia ekonominiai nepritekliai, prasta socialinė politika. O įstatymu įtvirtintas pakantumas homoseksualios pakraipos žmonėms būtų pažangus žingsnis“, – tvirtino sociologas.
Projektą įteisinti homoseksualią partnerystę trečiadienį pasiūlė ir Seimo socialdemokratų, ir Liberalų sąjūdžio frakcijų atstovai.
Pagal projektą, partnerystė būtų registruojama pilnamečiams pas notarą užregistravus pareiškimą. Ją registruojantys asmenys taip pat turėtų sudaryti sutartį, kurioje nustatytų bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo klausimus pasibaigus jų bendram gyvenimui.
Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2017 metų pradžios. Pernai homoseksualų partnerystę įteisino Estija.
Sociologo A.Tereškino lrytas.lt paklausė, ar homoseksualaus gyvenimo įteisinimas neatvers kelio netradicinės orientacijos poroms įteisinti ir vaikų globą? Lietuvoje net ir jaunesnio amžiaus, seksualinėms mažumoms iš esmės pakantūs gyventojai daugeliu atvejų mano, kad vaikai neturėtų būti auklėjami homoseksualiose šeimose.
„Tyrimai rodo, jog tokios poros ne itin geidžia vaikų. Žinoma, mitas, kad homoseksualios poros tik ir tyko vaikų, gajus tokioje siaurai mąstančioje, uždaroje visuomenėje kaip Lietuvos. O šiuo siauru mąstymu naudojasi ir panašaus kirpimo politikai. Jei peržvelgtume istoriją, sunkiai, sukeldami ginčų kelią skynėsi ir moterų teisių, rasinės lygybės įstatymai. Tomis temomis irgi spekuliavo politikai“, – priminė A.Tereškinas.
Lietuvoje karingiausiai prieš seksualinių mažumų teises pasisako Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovas Petras Gražulis.
