Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Konstitucijos
pataisai, kuri leistų per apkaltą pašalintam asmeniui kandidatuoti
į Seimo narius ir prezidentus praėjus dešimčiai metų nuo
pašalinimo iš pareigų. Seimo kanceliarijos Teisės departamento
manymu, toks pakeitimas kertasi su Konstitucinio Teismo (KT) doktrina.
Išvadoje dėl šimto parlamentarų pateikto projekto teisininkai
cituoja 2012 metų KT nutarimą, kad „asmuo, kuris apkaltos proceso
tvarka buvo pašalintas iš prezidento pareigų ar buvo panaikintas jo
Seimo nario mandatas, pagal Konstituciją niekada negali būti
renkamas prezidentu, Seimo nariu, (...) t. y. niekada negali užimti
tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra
susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu“.
Seimo kanceliarijos teisininkų vertinimu, norint sudaryti teisę
asmeniui kandidatuoti po apkaltos reikia iš esmės keisti
Konstitucijoje numatytą apkaltos institutą.
„Teikiamas projektas neatitinka konstitucinėje doktrinoje
suformuluotos Konstitucijoje numatytos priesaikos aprėpties ir
reikšmės, o jį priėmus susidarytų situacija, kad asmuo, kurį
Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino jo
Seimo nario mandatą, galėtų būti renkamas Seimo nariu ar
prezidentu, tačiau pagal Konstituciją jam išliktų draudimas eiti
kitas Konstitucijoje numatytas pareigas, kurias asmuo gali pradėti
eiti tik po to, kai duoda Konstitucijoje numatytą priesaiką“, –
rašoma išvadoje.
Pasak jos, Konstitucija turėtų būti keičiama „ne
pasirinktinai keičiant sąlygas kandidatams eiti tam tikras
Konstitucijoje numatytas pareigas, o iš esmės tikslinant
Konstitucijoje numatytą apkaltos institutą (Konstitucijos 74
straipsnis)“.
Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Konstitucijos
pataisai, kuri atvertų kelią per apkaltą iš prezidento posto
pašalintam partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui R.Paksui
dalyvauti Seimo ir prezidento rinkimuose.
Ketvirtadienį Seimo svarstyti priimta pataisa numato, kad
„Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie šiurkščiai
pažeidė Konstituciją arba sulaužė priesaiką ir kuriuos apkaltos
proceso tvarka Seimas pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino
Seimo nario mandatą, jeigu nuo pašalinimo ar panaikinimo nepraėjo
10 metų“. Konstitucijoje numatyta, kad į prezidentus kandidatuoti
gali tas Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas ir Seimo nariu.
Konstitucija gali būti pakeista tik tuo atveju, jeigu per
priėmimą už tai balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai
parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 94 Seimo nariai. Konstitucijos
pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus.
Tarp šių balsavimų daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių
pertrauka.
Per šią Seimo kadenciją tai bus antrasis bandymas taisyti
Konstituciją dėl R.Pakso. Europos Žmogaus Teisių Teismas daugiau
nei prieš trejus metus yra konstatavęs, kad draudimas R.Paksui iki
gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas.
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004
metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą
netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms
reikalinga konstitucinė priesaika. Pakeisti šią nuostatą galima
tik pakeitus dabartinę Konstituciją.
R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo
pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino,
kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją,
kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui
suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas
priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs
konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų,
susijusių su šios priesaikos davimu.