Antai pernai tik balandžio pradžioje Lietuvos kultūros taryba (LKT) paskirstė lėšas remiamiems kultūros projektams. Mat esą buvo sunku atrinkti ekspertus. Šiemet pinigų dalybos įvyko vos pora savaičių anksčiau, nes vėl atsirado kliūčių.
Iš tiesų projektų autorių apetitas auga, o vertintojams tenka verstis per galvą. 2015 metų pirmajame finansavimo etape sulaukta 10 proc. daugiau paraiškų negu pernai. Buvo paremta 1316 projektų iš 4000. Jiems skirta 9 796 486 eurai.
LKT klientai neslepia: siekdami užsitikrinti bent minimalią paramą kai kurie prigamina bent triskart daugiau paraiškų, negu tikisi prastumti. Mat visagalius ekspertus gali paveikti net mėnulio fazė – visus reikalavimus atitinkantys projektai kartais sumalami į miltus.
O neišgirdę LKT palaiminimo kūrėjai bristi į skolas rizikuoja vis rečiau.
Pavyzdžiui, pernai vos ne aštuntasis pasaulio stebuklas buvo K.Donelaičio jubiliejinių metų programa, nes buvo pradėta sausį, o ne pavasarį. Tačiau jos rengėjai prisipažino patyrę šoką judindami apmirusius kultūros barus. Neturint biudžeto daug ką teko tiesiog burti iš kavos tirščių.
Užtat baigiantis metams kultūros laukas leidžia pinigus kaip išprotėjęs, nes palikti jų ateičiai negalima. Festivaliai ir įdomiausi renginiai lipa vienas ant kito, nors persiplėšk.
Kartais susidaro įspūdis, kad kultūra – tai kažkoks pinigų davėjų ir gavėjų žaidimas. Bet ką daryti žiūrovui, kuris nori lankytis renginiuose ištisus metus, o ne tik tada, kai patogu dviem žaidėjams? Beje, pinigus gaunantiems iš jo, paprasto mokesčių mokėtojo.
