Už Konstitucijos pataisą, kuri leidžia kandidatuoti praėjus
dešimčiai metų nuo pašalinimo iš pareigų, balsavo 81 Seimo
narys, prieš buvo 5, 28 susilaikė. Pataisą toliau svarstys Seimo
Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetai, Konstitucijos
komisija. Svarstymas plenariniame posėdyje numatytas birželio
pabaigoje.
Už pataisą balsavo socialdemokratai, „darbiečiai“,
„tvarkiečiai“, didesnė dalis liberalų, Lietuvos lenkų rinkimų
akcijos nariai. Prieš buvo arba susilaikė konservatoriai, du
liberalai.
Šią pataisą pateikė šimtas Seimo narių iš visų frakcijų,
išskyrus konservatoriams. Pastarieji yra parengę pataisą, kad po
apkaltos būtų galima tapti tik eiliniu Seimo nariu, bet nei
prezidentu, nei vienu Seimo vadovu renkamam nebūtų leidžiama.
Ketvirtadienį Seimo svarstyti priimta pataisa numato, kad
„Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie šiurkščiai
pažeidė Konstituciją arba sulaužė priesaiką ir kuriuos apkaltos
proceso tvarka Seimas pašalino iš einamų pareigų ar panaikino
Seimo nario mandatą, jeigu nuo pašalinimo ar panaikinimo nepraėjo
10 metų“. Konstitucijoje numatyta, kad į prezidentus kandidatuoti
gali tas Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas ir Seimo nariu.
Už pataisą balsuoti raginęs frakcijos „Tvarka ir
teisingumas“ narys Valdas Vasiliauskas pabrėžė, jog siūloma
pataisa sprendžiamas ne tik R.Pakso klausimas, o priėmus pataisą
bus parodyta pagarba tiek Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT),
tiek Lietuvos žmonėms.
„Noriu pabrėžti, kad tai nėra asmeninis R.Pakso reikalas.
Šiandien mes pareikšime pagarbą ir ištikimybę pirmiausia EŽTT
sprendimui, kuris buvo priimtas 2011 metais, ir pareikšime pagarbą
Lietuvos žmonėms, kuriems leisime pasirinkti“, – sakė
V.Vasiliauskas.
Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys argumentavo
žmonių laisva valia rinktis, kokie politikai jiems atstovaus.
“Lietuvių tauta tikrai išsirinks, kokį prezidentą nori
turėti, ir ne mums nustatyti, ką jiems rinktis. Aš noriu paklausti,
ar galime suteikti tautai teisę pasirinkti pačiai, ar mes kaip
politikai ką nors eliminuosime visam laikui“, – sakė K.Daukšys.
Prieš pataisą balsuoti raginęs konservatorius Kęstutis
Masiulis atkreipė dėmesį, jos yra pasiūlytas alternatyvus
projektas, o EŽTT nėra įpareigojęs Lietuvos leisti R.Paksui
kandidatuoti į valstybės vadovo pareigas, tik – į parlamentą.
„EŽTT įpareigojo Lietuvą nustatyti priimtiną terminą, po
kurio tas asmuo galėtų būti renkamas į parlamentą, bet
neįpareigoja nustatyti jokių terminų rinkimuose į prezidentus.
Deja, ši formuluotė atveria kelią būti renkamam ir į Seimą, ir
į prezidentus“, – sakė konservatorius.
Konstitucija gali būti pakeista tik tuo atveju, jeigu per
priėmimą už tai balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai
parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 94 Seimo nariai. Konstitucijos
pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus.
Tarp šių balsavimų daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių
pertrauka.
Per šią Seimo kadenciją tai bus antrasis bandymas taisyti
Konstituciją dėl R.Pakso. Europos Žmogaus Teisių Teismas daugiau
nei prieš trejus metus yra konstatavęs, kad draudimas R.Paksui iki
gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas.
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004
metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.
Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą
netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms
reikalinga konstitucinė priesaika. Pakeisti šią nuostatą galima
tik pakeitus dabartinę Konstituciją.
R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo
pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis teismas pripažino,
kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją,
kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui
suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas
priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs
konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų,
susijusių su šios priesaikos davimu.