Už Konstitucijos pataisą, kuri leidžia kandidatuoti praėjus dešimčiai metų nuo pašalinimo iš pareigų, balsavo 81 Seimo narys, prieš buvo 5, 28 susilaikė. Pataisą toliau svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetai, Konstitucijos komisija. Svarstymas plenariniame posėdyje numatytas birželio pabaigoje.
Už pataisą balsavo socialdemokratai, „darbiečiai“, „tvarkiečiai“, didesnė dalis liberalų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai. Prieš buvo arba susilaikė konservatoriai, du liberalai.
Šią pataisą pateikė šimtas Seimo narių iš visų frakcijų, išskyrus konservatoriams. Pastarieji yra parengę pataisą, kad po apkaltos būtų galima tapti tik eiliniu Seimo nariu, bet nei prezidentu, nei vienu Seimo vadovu renkamam nebūtų leidžiama.
Ketvirtadienį Seimo svarstyti priimta pataisa numato, kad „Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie šiurkščiai pažeidė Konstituciją arba sulaužė priesaiką ir kuriuos apkaltos proceso tvarka Seimas pašalino iš einamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, jeigu nuo pašalinimo ar panaikinimo nepraėjo 10 metų“. Konstitucijoje numatyta, kad į prezidentus kandidatuoti gali tas Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas ir Seimo nariu.
Už pataisą balsuoti raginęs frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Valdas Vasiliauskas pabrėžė, jog siūloma pataisa sprendžiamas ne tik R.Pakso klausimas, o priėmus pataisą bus parodyta pagarba tiek Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT), tiek Lietuvos žmonėms.
„Noriu pabrėžti, kad tai nėra asmeninis R.Pakso reikalas. Šiandien mes pareikšime pagarbą ir ištikimybę pirmiausia EŽTT sprendimui, kuris buvo priimtas 2011 metais, ir pareikšime pagarbą Lietuvos žmonėms, kuriems leisime pasirinkti“, – sakė V.Vasiliauskas.
Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys argumentavo žmonių laisva valia rinktis, kokie politikai jiems atstovaus. “Lietuvių tauta tikrai išsirinks, kokį prezidentą nori turėti, ir ne mums nustatyti, ką jiems rinktis. Aš noriu paklausti, ar galime suteikti tautai teisę pasirinkti pačiai, ar mes kaip politikai ką nors eliminuosime visam laikui“, – sakė K.Daukšys.
Prieš pataisą balsuoti raginęs konservatorius Kęstutis Masiulis atkreipė dėmesį, jos yra pasiūlytas alternatyvus projektas, o EŽTT nėra įpareigojęs Lietuvos leisti R.Paksui kandidatuoti į valstybės vadovo pareigas, tik – į parlamentą.
„EŽTT įpareigojo Lietuvą nustatyti priimtiną terminą, po kurio tas asmuo galėtų būti renkamas į parlamentą, bet neįpareigoja nustatyti jokių terminų rinkimuose į prezidentus. Deja, ši formuluotė atveria kelią būti renkamam ir į Seimą, ir į prezidentus“, – sakė konservatorius.
Konstitucija gali būti pakeista tik tuo atveju, jeigu per priėmimą už tai balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 94 Seimo nariai. Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.
Per šią Seimo kadenciją tai bus antrasis bandymas taisyti Konstituciją dėl R.Pakso. Europos Žmogaus Teisių Teismas daugiau nei prieš trejus metus yra konstatavęs, kad draudimas R.Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas.
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Pakeisti šią nuostatą galima tik pakeitus dabartinę Konstituciją.
R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.
