Teisę rinkti federacijos vadovą turi 52 tikrieji jos nariai, o suvažiavimo išvakarėse abu kandidatai vylėsi turintys didesnį palaikymą.
Slapto balsavimo metu G.Furmanavičius gavo 18, o R.Austinskas – 32 balsus, todėl jis ir tapo LASF prezidentu.
Kauniečio politiko G.Furmanavičiaus ir vilniečio verslininko R.Austinsko priešpriešos ištakos siekia 2009-ųjų sausį, kai po LASF įvykusio perversmo R.Austinskas buvo priverstas palikti LASF prezidento postą. Jo vietą neeiliniame suvažiavime užėmė G.Furmanavičius. Vėliau dar kelerius metus vyko teismo procesai, kurie smarkiai pakenkė šios federacijos įvaizdžiui.
Dalies federacijos narių maištas tąkart daugiausia kilo dėl ralio varžybų rengimo taisyklių traktavimo, o vėliau konfliktas persimetė į kitas veiklos sritis.
„Lietuvos automobilių sportą gaubia neskaidrumo, asmeninių interesų tenkinimo ir neprofesionalumo šydas. Priimami žalingi sprendimai, kenkiantys automobilių sporto plėtrai, reikalingiems pokyčiams, progresui ir skaidrumui užtikrinti“, – išankstinėje kandidatų prisistatymo medžiagoje kalbėjo R.Austinskas.
Jo nuomone, LASF privalo būti sąžininga ir atvira bendruomenei, priimti nešališkus, automobilių sporto ateičiai svarbius sprendimus ir savo veikla užtikrinti automobilių sporto profesionalumą, organizuojant saugias varžybas.
G.Furmanavičius savo prisistatyme siūlė neužmiršti, kad LASF prezidento veikla turi tam tikras ribas ir galias, todėl skelbdamas ateinančių ketverių metų veiklos programą jis tikino galįs prisiimti tik tokius įsipareigojimus, kuriuos realiai leidžia atlikti LASF įstatai bei tarybos darbo nuostatai.
„Negaliu savo vardu paskelbti Lietuvos automobilių sporto plėtros programos ir įsipareigoti ją vykdyti, nes LASF veiklos kryptis bei formas rengia taryba, kuri vėliau teikia tvirtinti LASF narių suvažiavimui“, – kalbėjo G.Furmanavičius.
Jis pridūrė, kad per savo kadencijos laikotarpį iš LASF narių gavo labai mažai naujų pasiūlymų, ką reikėtų kardinaliai keisti LASF veikloje, nors šioje organizacijoje visi tikrieji nariai turi vienodas teises ir pareigas, kiekvienas iš jų turi valdžią ir galimybes, didesnes nei bet kuris federacijos valdymo organo narys.
„Nemažai federacijos narių mano, jog LASF prezidentas yra aukščiausia valdžia, kuriai reikia įtikti ir lenktis. Iš tiesų yra priešingai“, – kalbėjo G.Furmanavičius.
Pasak jo, LASF prezidentas yra LASF narių atstovas šalyje ir užsienyje, jis atstovauja daugumos federacijos narių nuomonei, o ne savo asmeninei, prezidentas vienasmeniškai gali priimti sprendimus ir duoti nurodymus tik LASF administracijai, jokių kitų vienasmeniškų sprendimų jis pagal LASF įstatus priimti negali.
