„Įgyvendindami Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas
atsisakome absoliutaus neveiksnumo instituto ir numatome veiksnumo
ribojimą tik konkrečiose srityse. Turime skatinti ir užtikrinti,
kad neįgalūs asmenys naudotųsi visomis teisėmis ir pagrindinėmis
laisvėmis. Teisingumo ministerijos parengtos pataisos leis užkirsti
kelią įvairiems piktnaudžiavimams neveiksnumo srityje. Be to,
negalią turintys asmenys įgys daugiau teisių, nebeliks galimybių
dėl nedidelio sutrikimo juos pripažinti neveiksniais“, – pažymi
teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Teisingumo ministerija, rengusi šių įstatymų pataisas, iš esmės
pakeitė asmens veiksnumo apribojimo ir asmens pripažinimo
neveiksniu institutus. Šiuo metu ribotais veiksniais, apribojant
galimybę disponuoti turtu, gali būti pripažįstami tik asmenys,
kurie piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais,
narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis.
Priimtose pataisose įtvirtinama, kad veiksnumas galėtų būti
ribojamas bet kokį psichikos sutrikimą turintiems asmenims, tačiau
tik tose srityse, kuriose teismas, remdamasis sveikatos priežiūros
įstaigų bei socialinių darbuotojų išvadomis, pripažintų tokį
ribojimą šiam asmeniui būtinu. Tai leis užtikrinti, kad asmuo
reikalingus sprendimus tose teismo nustatytose srityse priims su
rūpintojo sutikimu, o kitose srityse galės veikti savarankiškai.
Toks reguliavimas asmenų, turinčių psichikos sutrikimų, atžvilgiu
neskatins pasirinkti didesnės asmens veiksnumo ribojimo priemonės –
asmens pripažinimo neveiksniu.
Taip pat keičiamos asmens neveiksnumo instituto nuostatos,
kuriose numatoma, kad asmuo būtų pripažįstamas neveiksniu tik tose
srityse, kur jis negali veikti savarankiškai ar su rūpintojo
sutikimu, tose srityse jo vardu veiks globėjas.
Neveiksniu pripažintam asmeniui ne dažniau kaip vieną kartą per
metus numatyta galimybė pačiam kreiptis į teismą dėl pripažinimo
veiksniu, tai sudarys galimybę išvengti globėjų piktnaudžiavimų,
kai pagerėjus neveiksnaus asmens būklei globėjai tam tikrais
atvejais nesikreipia į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu.
Jei jis pats ar kiti įstatyme numatyti asmenys per vienerius
metus nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu priėmimo
dėl asmens pripažinimo veiksniu į teismą nesikreips, pareigą
peržiūrėti neveiksnaus asmens būklę turės naujai numatoma sudaryti
Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija, kuri būtų sudaryta
iš nepriklausomų specialistų ir veiktų kiekvienos savivaldybės
teritorijoje.
Komisijai nusprendus, kad asmens būklė pasikeitė, ji turės
kreiptis į teismą, o teismas turės pareigą peržiūrėti anksčiau
priimtą savo sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu.
Žmogui, kuriam dėl psichikos sutrikimų ar kitų priežasčių
sudėtinga priimti geriausiai jo interesus atitinkančius sprendimus,
bus numatyta galimybė sudaryti pagalbos priimant sprendimus
sutartį. Tuomet jam veikiant savarankiškai kartu su juo privalėtų
dalyvauti jam pagalbą teikiantis asmuo. Tokios sutartys bus
registruojamos Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre.
Tokios sutarties, kurią tvirtintų notaras, pagrindu teikiama
pagalba galėtų apimti, pavyzdžiui, sprendimo priėmimui reikalingos
informacijos rinkimą, informacijos pateikimą asmeniui, galimų
sprendimų alternatyvų nurodymą ir jų rezultatų aptarimą.
Taip pat numatyta ir nauja veiksnumo realizavimo priemonė –
išankstinis nurodymas. Toks nurodymas būtų naudingas, pavyzdžiui,
tada, kai asmeniui, kuris išankstinio nurodymo pateikimo metu yra
veiksnus, dėl progresuojančios ligos ar kitų aplinkybių ateityje
veiksnumas gali būti apribotas.
Išankstiniame nurodyme žmogus galėtų nurodyti: asmenis, kuriuos
pageidautų, kad teismas skirtų ar neskirtų globėjais (rūpintojais);
išreikšti nuomonę dėl apgyvendinimo globos institucijoje; pateikti
nurodymus, kaip turėtų būti tvarkomi su jo turtinių ir asmeninių
neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimu susiję klausimai.
Išankstinį nurodymą asmuo galės bet kuriuo metu pakeisti,
papildyti ar panaikinti. Tokie nurodymai bus registruojami
Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre.
Taip pat numatyta, kad asmeniui nemokama valstybės garantuojama
antrinė teisinė pagalba turi būti teikiama ne tik sprendžiant jo
pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje klausimą, bet ir
peržiūrint tokį teismo sprendimą. Be to, įtvirtinta, kad nemokama
antrinė teisinė pagalba būtų teikiama ir sprendžiant visus asmenų
priverstinio hospitalizavimo ir gydymo klausimus.
Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį, kad Seime priimti
pakeitimai įsigalios 2016 m. sausio 1 d. Iki šio įstatymo
įsigaliojimo priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti
neveiksniais, turės būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio
įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2018 m. sausio 1 d.
Šias nuostatas įtvirtinantys Civilinio kodekso, Civilinio
proceso kodekso ir kitų įstatymų pakeitimų projektai parengti
derinant juos su Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos
nuostatomis.