Ištaškytų valstybės milijonų istorijoje – gerai žinomi vardai

Prieš kelerius metus skambiais šūksniais apie moderniųjų inovacijų pradžią bei bendrus ateities projektus su JAV technologijų milžine IBM skelbęs Lietuvos tyrimų centras (LTC) šiandien – bankrutavusi kompanija.

Buvusi ūkio ministrė B.Vėsaitė teigia, kad aferos paviešinimas jai kainavo ministro pareigas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Buvusi ūkio ministrė B.Vėsaitė teigia, kad aferos paviešinimas jai kainavo ministro pareigas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Dailius Dargis

Mar 29, 2015, 9:19 PM, atnaujinta Jan 8, 2018, 12:34 AM

Aiškėja, kad vienaip ar kitaip prie šios bendrovės valdymo rankas buvo prikišę nemažai plačiai žinomų šalies politikų, valdininkų, verslininkų bei visuomenės veikėjų.

Nemaža jų dalis net ir skandalingai pasibaigus LTC projektui padarė stulbinamą karjerą šalies ministerijose, valdiškose įstaigose ar privataus verslo kompanijose.

Pasirašytoje penkerių metų jungtinės veiklos sutartyje buvo numatyta, kad Lietuvos Vyriausybė ir IBM bendradarbiaus vykdydami mokslinius tyrimus, kurie skatins pasaulinėje rinkoje paklausių šiuolaikinių technologijų plėtrą nanotechnologijų, sveikatos apsaugos ir intelektinės nuosavybės valdymo srityje.

Tačiau šiandien dėl šio sužlugusio projekto skaičiuojama valstybei padaryta daugiau kaip 3 milijonų eurų žala.

Pradeda aiškėti, kad nusukę net kelis milijonus eurų iš valstybės biudžeto ateities technologijų planuotojai bei kūrėjai iš anksto galėjo žinoti apie šią stambaus masto vagystę.

Kas garantavo sėkmingą pradžią?

LTC neseniai iškelta bankroto byla. Oficialiai teigiama, kad projektas nutrauktas, nes jam nebuvo skirta papildomo finansavimo.

Iš pradžių LTC finansavo Lietuvoje veikiantis bankas „Swedbank“, už paskolas garantavo investicijas ir verslo garantijas plačiai žarstanti bendrovė „Invega“.

Beje, ši bendrovė – Ūkio ministerijos antrinė įmonė, o jos valdybos pirmininkas – Marius Skarapulskas, dabartinis ūkio viceministras.

Graži ir daug žadanti LTC istorija prasidėjo 2010-aisiais, konservatorių valdymo metais.

Šio centro vadovais buvo paskirti aukščiausių politikų, valdininkų grietinėlei priskiriami asmenys.

Kai kurie LTC nariai iki šiol dirba Ūkio ministerijoje.

Ryškus konservatorių šešėlis

Apie organizacijos, turėjusios bendradarbiauti su pasauliniu technologijų gigantu IBM, veiklą anksčiau ne kartą viešojoje erdvėje kalbėjusi buvusi ūkio ministrė, dabartinė Seimo narė Birutė Vėsaitė užsimena, kad tai buvo negrabiai sukurtas konservatorių partijos veikėjų projektas.

„Deja, naudos jis neatnešė. Manyčiau, kad tie, kurie buvo šio projekto dizaineriai, nenusipelnė atitinkamo įvertinimo“, – teigė B.Vėsaitė.

Politikė pernelyg nesistebėjo, kad daugelis žmonių iš valdiškų įstaigų nelinkę prisiminti šio skandalingo projekto, kadangi bijo dėl savo darbo vietos. Anot jos, būtent šio projekto viešinimas prieš dvejus metus jai pačiai kainavo ministro pareigas.

„Dabar tiksliai skaičių neprisiminsiu, bet manau, kad tada valstybė patyrė iki dešimties milijonų litų žalos. Kiek man žinoma, už tokią sumą buvo įregistruotas tik vienas patentas. Štai koks buvo konservatorių Andriaus Kubiliaus ir Dainiaus Kreivio projektėlis“, – teigė B.Vėsaitė.

Anot jos, projektas žlugo, kai prireikė papildomo finansavimo. Projekto iniciatoriai tikėjosi dar pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis, tačiau pagal tuometę tvarką šia parama nebuvo galima vykdyti tolesnių projekto įgyvendinimo planų.

„Tegul dabar jie nekiša galvų į smėlį – juk ne jų laikais visa tai padaryta, – sakė B.Vėsaitė. – Kiek pamenu, viskas buvo padengta iš valstybės biudžeto lėšų. Visi nuostoliai.

Būtina iš naujo peržiūrėti visas netvarkas, bet kai kuriems asmenims, matyt, paranku investuoti mokesčių mokėtojų lėšas į savo ramybę.

Detalių neprisimenu, bet tai buvo viena iš nepavykusių aferų. Dėl to man yra tekę kreiptis į prokuratūrą. Tiesą sakant, nežinau, kaip toliau reikalai pajudėjo.“

Šioje istorijoje minimas konservatorius Seimo narys D.Kreivys, paprašytas prisiminti LTC peripetijas, aiškino, kad apie tai anksčiau nemažai rašyta žiniasklaidoje, todėl jis dabar negalįs prisiminti svarbiausių detalių.

Iš žurnalisto išgirdęs, kad jam ir A.Kubiliui už projekto sužlugdymą kaltinimus metė B.Vesaitė, šypsodamasis atsakė: „Juk ši moteriškė gali daug ką pasakyti. Vertingiausia jums būtų šia tema šnekėtis su tuomečiu ūkio ministru Rymantu Žyliumi.“

Per apklausą turės ką pasakyti

Dabartinis Švietimo ir mokslo ministerijos Technologijų ir inovacijų skyriaus vedėjas Valetinas Kvietkus sakė, kad 2010 m. buvęs „įkištas“ į skandalingai žlugusį projektą. Čia jis ėjo atsakingojo sekretoriaus, teikiančio svarbiausias ataskaitas, pareigas.

„Tai nėra geležinkelio bėgiai, kad vienareikšmiškai pasakytume, tai žala ar ne. Manau, Lietuva ateityje pajus, ar patyrė žalos dėl to, kad mums nepavyko įgyvendinti šio projekto“, – nelinksmai kalbėjo V.Kvietkus.

Pašnekovas teigė, kad dalyvaudamas šiame projekte niekada nematė ir nėra gavęs didelių pinigų.

„Kaip žinoma, valstybė daug kur investuoja ir ne visada sėkmingai. Šiuo atveju investuota nesėkmingai dėl valstybės kompetencijos ir galbūt kažkokių interesų, kurie buvo aukščiau visko, – dėstė V.Kvietkus. – Galėtų būti plati diskusija, kiek kainuotų transformuoti visą Lietuvos inovacijų sistemą.

Tada buvo minima didelė 50 mln. JAV dolerių suma. Bet jei šiame projekte buvo padaryta nusikaltimų, juos kažkas turės išnarplioti.

Kai mane apklausinės Specialiųjų tyrimų tarnyba ar Valstybės kontrolė, kai ką galėsiu jiems pasakyti daugiau.“

Nesiteikė padėti bankroto administratoriui

Savo vardų neminėti prašę buvę LTC darbuotojai, turėję planų dirbti su pasaulyje pripažinta IBM, portalui lrytas.lt pasakojo, kad centras per savo gyvavimo dvejus metus (2010–2012 m.) atliko vos kelis mokslinius tyrimus, bendradarbiaudamas su universitetais.

Dažnai šio centro vadovams būdavo rengiamos komandiruotės į prabangias užsienio šalis. Kai kuriems organizacijoje šeimininkavusiems asmenims kas mėnesį būdavo mokami įspūdingi atlyginimai – kai kas į rankas gaudavo net ir 13 tūkstančių litų.

2012 m. tuomečiam LTC vadovui Ryčiui Andriuškevičiui buvo mokamas vienas didžiausių valstybei priklausančių organizacijų vadovų atlyginimų.

Tais metais šios organizacijos vadovui buvo mokamas 13 tūkst 300 litų mėnesinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių. Per metus jis padidėjo 10 proc.

„Tačiau finalas liūdnas: pinigai iššvaistyti, liko daug nereikalingos makulatūros, projektai nebaigti ir neturintys jokios realios vertės. Susidarė įspūdis, kad pinigai išleisti pseudokūrybai“, – teigė vienas iš buvusių LTC darbuotojų.

Kaip pasakojo LTC dirbę žmonės, bankroto administratoriams pradėjus narplioti centro finansines peripetijas organizacijai išduotas paskolas garantavusios bendrovės „Invega“ darbuotojai atsitvėrė tylos siena.

Tik po ilgų derybų aštuoni iš dešimties su LTC reikalų turėję įmonės „Invega“ darbuotojai sutiko pasidalyti turima informacija su bankrotą inicijavusiais asmenimis.

Tačiau jų bendravimas dažniausiai būdavęs itin šiurkštus.

„Jie bankroto administratorių siųsdavo ant trijų raidžių arba dažniausiai jam atsakydavo: „Netrukdyk dirbti, nes mes dirbame vardan Lietuvos!“ – prisiminė buvę bankrutavusio centro, turėjusio dirbti su IBM, atstovai.

Kai kuriems jų susidarė įspūdis, kad pati „Invega“ nenorėjo, jog būtų atskleistos šios finansinės machinacijos paslaptys.

Susisiekus su bendrovės „Invega“ generaliniu direktoriumi Audriumi Zabotka, teko oficialiai išgirsti, kad šiuolaikinių technologijų projektą LTC finansavo savo lėšomis, taip pat projektui buvo suteikta banko paskola su bendrovės „Invega“ garantija.

„Invega“ pagal savo kompetenciją nekomentuoja pavienių įmonių veiklos rezultatų ar projektų įgyvendinimo eigos.

Atsižvelgiant į „Invegos“ valdybos patvirtintą komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos sąrašą, komercinėse sutartyse nurodytos sąlygos yra laikomos komercine paslaptimi ar konfidencialia informacija“, – tokiais atsakymais nuo išsamesnių komentarų išsisuko A.Zabotka.

Ūkio ministerijos atstovė ryšiams su visuomene Aušra Ramoškaitė patvirtino, kad 2010 m. rugsėjo 29 d. Vyriausybės posėdyje buvo pritarta LTC steigimui ir valstybės turto investavimui.

Tų pačių metų gruodžio 2 d. tuometis ūkio ministras D.Kreivys ir švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasirašė LTC steigimo sutartį ir kitus su steigimu susijusius dokumentus.

Anot A.Ramoškaitės, Lietuvos tyrimų centras buvo 100 proc. valstybės kapitalo įmonė, kurios akcijų valdytojos – Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijos.   „Dėl lėšų trūkumo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų įgyvendinimas buvo sustabdytas 2012 metų vasarą.

2013 m. birželio 28 d. oficialiai paskelbta apie įmonės negalėjimą vykdyti įsipareigojimų, taip pat buvo pradėta įmonės bankroto procedūra“, – teigė Ūkio ministerijos atstovė.

2013 m. liepos 18 d. Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijos kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei LTC.

2013 m. rugpjūčio 26 d. bendrovei iškelta bankroto byla. Paskelbus bankrotą už įmonės veiklą yra atsakingas bankroto administratorius.

Po skandalo – puiki karjera

Manoma, kad tikrieji kaltininkai ir asmenys, kurie drąsiai ištaškė net 3 milijonus eurų iš valstybės biudžeto, taip ir liks nenustatyti, išvengs rimtų teisėsaugos kaltinimų.

Su LTC sąsajų turėję asmenys sėkmingai tęsė karjerą ministerijose, valdiškose įstaigose arba didžiojo verslo bendrovėse.

Ilgiausiai LTC vadovo pareigas ėjęs Tomas Deržanauskas vėliau tapo „Samsung Electronics“ verslo padalinio vadovu, nuo šiol vadovauja pagrindinėje automobilių kompanijos „Volkswagen“ atstovybėje „Moller Auto Vilnius“.

Kita buvusi LTC direktorė Aušra Railaitė – dabartinė susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus patarėja.

Buvęs LTC valdybos pirmininkas Valdas Monkus dar iki šio projekto buvo žlugusio „Snoro“ banko informacinių technologijų valdytojas. Šiuo metu jis yra atsakingas už informacines technologijas bendrovėje „Femtika“.

Vienas iš LTC valdybos narių Andrius Stankevičius tapo švietimo ir mokslo ministro Dariaus Pavalkio patarėju. Vėliau pateko į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos akiratį, nes buvo tiriama, ar mokydamasis ir kitus darbus dirbdamas nepateko į interesų konfliktą.

LTC valdybai priklausęs Dimitrijus Kucevičius dabar – Ūkio ministerijai priklausančio Inovacijų ir žinių visuomenės departamento direktorius.

Su LTC valdyba susijusi garsi filosofė, politinė veikėja Nerija Putinaitė dabar eina švietimo ir mokslo viceministrės pareigas.

Prie skandalingojo LTC yra prisilietęs ir buvęs žlugusio Ūkio banko laikinasis administatorius Adomas Ąžuolas Audickas. Vėliau tapo ūkio ministro R.Žylio patarėju, o šių metų pradžioje paskirtas Ukrainos ekonomikos ministro Aivaro Abromavičiaus patarėju.

Buvęs ūkio ministras R.Žylius eina atsakingas pareigas bendrovėje „Invalda Technology“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.