Diplomatų šeimoje auklėtas ir užaugintas, visą pasaulį apkeliavęs Bryanas savo dainoms tekstus rašė ir rašo pats. Jo poezija labai stipri. Be labai ugningos emocijos, matome bei jaučiame ir galingą intelekto užtaisą.
Žmonės per jo prieš kelias dienas vykusį koncertą Kaune juto ir labai didžiulę vidinę asmenybės kultūrą, inteligenciją, erudiciją, atlikėjo charizmą ir jokios arogancijos.
Buvau stažuotėje Kanadoje B. Adamso „Please, forgive me“ gimimo laikais, kai pirmą kartą apie jį sužinojau kaip apie „ohoho“ kaimyną.
Toronto priemiestyje jis gyveno su žmona ir tuomet šešerių bei septynerių metų savo dviem sūnumis, o šalia buvo smuklė. Joje kas dieną ir kas naktį buvo linksminamasi ir triukšmaujama.
Žinot kokią išeitį rado pasaulinio garso žvaigždė? Ogi nupirko smuklę ir ją užrakino. Tapo tylu ir įmanoma naktimis miegoti.
Koncerto Kaune metu atlikėjas nuo scenos kalbėjo daugiatūkstantinei miniai, kad jo dainos – tai dainos apie meilę, jausmingos ir jaudinančios. Meilės akto metu „matyti moters akyse negimusius vaikus“. Na tokių meilės žodžių net poetai klasikai nesugebėjo aprašyti (pamėginkite vyrai taip įsijausti mylėdami savo moteris, kad tokie regėjimai sukiltų!). Gal ir meilės tokios aistringos jiems, poetams, nebuvo lemta išgyventi.
Netyčia pagalvojau apie sekso skyrelius mūsų žiniasklaidoje – kaip čia vargstama, aiškinama, kokias pozas užimti, pro kuri galą mylėtis reikia, kaip spermą skaniau nuryti ir panašiai.
O va lytinio pasitenkinimo kaip nėra taip nėra. Kuo daugiau straipsnių apie seksą, tuo daugiau seksualinių problemų! Ypač psichiatro kabinete.
Pasitaiko net kuriozinių situacijų, kai pacientai aiškina: „Va parašyta, o man taip nedaro!“
Štai tau ir nusiskundimas psichiatro kabinete! Tai labai rimta. Tai ir vėl kartojuos, ką sakau savo pacientams ir studentams – pagrindinė erogeninė zona yra žmogaus smegenys, jei yra gebėjimų jas sujaudinti – seksas bus puikus, o meilė aistringa.
B. Adamso dainas rekomenduoju kai kuriems savo pacientams (kaip ir kai kurių poetų poeziją), kaip savęs treniruotę meilės būsenai testuoti, išgauti, išgyventi.
Būtent save, o ne partnerį/ę ir ne pagalbinėmis technikos priemonėmis ar sekso žaisliukais, bet mintimis!
Mokėti, išmokti jausti, liesti, daryti viską, bet ką pirmiausia mintimis, bet kurį meilės veiksmą ar judesį ir tada dieviški išgyvenimai tikrai bus išgyventi.
Jei mintys kitur, kad ir ,pavyzdžiui, sekso skyrelyje, treniruokis kiek nori, žaisk su pirktais daikčiukais kiek nori, kad ir iki išsekimo, vis tiek laukia nusivylimas ir kitų, „geresnių“ partnerių nesibaigiančios paieškos.
Koncerto Kaune metu Bryanas iš daugiatūkstantinės žiūrovų minios paprašė: „Dainai atlikti man reikia vienos laukinės moters! Vienos laukinės moters! Ar čia yra nors viena tokia? Aš noriu būti tavo meilužis!“
Merginai baltu megztuku, sekundei nutraukęs dainą, jis riktelėjo: „Tu šok, labiau judėk..Gerai!“
Į meilės transą įvedė merginą per atstumą, o kartu ir daugiatūkstantinę žiūrovų minią! Negalima nepaminėti, kad po dainos jis padėkojo merginai, paklausė jos vardo, pagyrė šalia buvusią merginos mamą, sakydamas, kad ji gali didžiuotis savo dukra, išdrįsusia sušokti pagal jo dainos žodžius.
Taigi, mintys, jų sukelti jausmai , iš jų gimę žodžiai, kūryba. Tai ir yra meilės apraiškos.
Man norisi rašyti, kalbėti ir sakyti (mano pacientai tai žino) „meilė“, o ne seksas. Kadangi seksas yra prasčiau, prieinamiau, pigiau.
Seksas yra prieinamas bet kam, kiekvienam, pirktas, ar už dyką, vienkartinis ar prailginto veikimo, koks skirtumas – jis gali būti lengvai pamirštas, neskausmingai, tuoj vėl atrastas, jei norisi.
Pagal skelbimą, internetinis, užsienietiškas ar vietinis, klube, bare, darbe. Prabangiame viešbutyje ar daugiabučio laiptinėje. Koks skirtumas.
Meilė – tai prabanga, sekso krautuvėje jos nenupirksi, šalia vibratorių ar liubrikantų ji nepadėta, sekso krautuvių pardavėjai jos neturi ir neparduoda.
Meilė gimsta, kuriama tik mintyse, jaučiama tik širdimi. O ne genitalijose. Tai apie meilę ir dainuoja nuostabusis Kanados dainininkas B. Adamsas, meilės dvelksmą pajuto žiūrovai, susirinkę į svetingąjį Kauną vėlyvą kovo vakarą, išgyveno gražias, teigiamas, stiprias emocijas, kuriomis talentingas atlikėjas apdovanojo klausytojus.
Paskutinį sakinį noriu parašyti visai profesionaliai: ką reiškia talentingas, sveikas, normalus vyras ir sveikos stiprios gražios emocijos, ir kaip jos skiriasi nuo pastangų, iškrypimų, nemokėjimo bei nežinojimo, kaip elgtis scenoje, kaip judėti ar stovėti, ką sakyti žiūrovams ar klausytojams, kaip juos užburti, kaip padaryti, kad atlikėjui žiūrovai būtų aukščiau, svarbiau už jį patį.
Be charizmos ir neabejotino muzikinio bei kūrybinio talento, žiūrovai matė ir išgyveno, ką reiškia pagarba, „ačiū“, „prašau“.
Tai buvo nesumeluota, bet skambėjo labai natūraliai ir žmogiškai (ko gero Kanados piliečių kultūrinis bruožas). Tai paperka ne mažiau už talentą, geras dainas, garsų žvaigždės vardą.
Tai bendras visų klausytojų kartu žmogiškumo išgyvenimas. Psichoterapinis momentas, uždavinukas (mano pacientų namų darbelis): „Mokėk parklupti ir būsi karūnuotas.“
Pasijusk taip ir pasijusi geriau.
P.Rudalevičienė yra Vilniaus psichikos sveikatos centro psichiatrė, medicinos mokslų daktarė, Mykolo Romerio universiteto docentė.
