VSD paskelbė, kas atsidūrė Rusijos akiratyje

VSD atkreipia dėmesį, kad informaciniame kare Maskva siekia paveikti ne tik aplinkinėse šalyse gyvenančius rusakalbius, bet ir indoktrinuoti Vakarų visuomenę, gerinant Rusijos įvaizdį pasaulyje.

„2014 m. fiksuoti ir Rusijos žiniasklaidos priemonių atstovų interesai Lietuvoje: jie siekė surasti Kremliui lojalių žurnalistų ar visuomenės veikėjų, parengti reportažų, ideologiniu aspektu tinkamų Rusijos visuomenei“, – rašoma VSD pranešime.

Prieš Lietuvą nukreipta dezinformacijos kampanija suintensyvėjo ir socialiniuose tinkluose – anot VSD, čia vykdomos veiklos yra veiksmingos, nes reikalauja minimalių žmogiškųjų ir finansinių resursų bei yra prieinamos plačiai auditorijai. 2014 m. grėsmių vertinime pabrėžiama, kad aktyviai „lietuviškoje“ interneto dalyje reiškiasi keli šimtai asmenų, tačiau jiems pasyviai prijaučiančių yra kelis kartus daugiau.

VSD vertinimu, Kremlius savo propagandos sklaidą užsienyje ir toliau didins, o plataus masto dezinformacijos srautų prieš Baltijos valstybes galima tikėtis 70-tąsias Antrojo pasaulinio karo Europoje baigties metines.

Formuoja nuomonę prieš energetinę nepriklausomybę

Energetiniam saugumui skirtoje ataskaitos dalyje pabrėžiama, kad pernai buvo stebimos aktyvios Rusijos pastangos kliudyti kurti nepriklausomą Baltijos šalių dujų rinką. Anot VSD, Rusijai šiuo metu itin svarbu užtikrinti Kaliningrado anklavo energetinę nepriklausomybę ir apriboti dujų tranzitą į šią sritį per Lietuvą. Šiam tikslui pasiekti Kaliningrade buvo nuspręsta statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą (SGD) ir požeminę dujų saugyklą. Vidutinės trukmės perspektyvoje įtakos Lietuvos energetiniam saugumui gali turėti ir Baltarusijoje statoma atominė elektrinė, kurios, statybos planai 2014 m. buvo vykdomi pagal numatytą grafiką.

„Techniškai sudėtingi statybos darbai bus pradėti 2015 metais. Jeigu grafiko ir toliau bus laikomasi, pirmasis Astravo AE reaktorius turėtų būti parengtas eksploatuoti 2018 m., o antrasis – 2020 m.“, – rašoma ataskaitoje.

VSD ataskaitoje konstatuojama, kad ekstremizmo ir terorizmo pavojus Lietuvoje nėra didelis, o Ukrainos konfliktas radikalių ideologijų populiarumo Lietuvoje nepadidino. Pabrėžiama, jog dauguma dešiniųjų radikalų Lietuvoje laiko proukrainietiškos pozicijos ir yra užmezgę ryšius su bendraminčiais iš Ukrainoje, tačiau informacijos, kad kraštutinių dešiniųjų organizacijoms ar grupėms priskiriami Lietuvos piliečiai dalyvautų karo veiksmuose Rytų Ukrainoje, VSD neturi.

Nepaisant internete aktyviai skleidžiamos islamistinės propagandos, islamistinį ekstremizmą propaguojančių grupių pernai VSD Lietuvoje neužfiksavo. Užsienyje veikiančių ir prieštaringai vertinamų musulmonų organizacijų veikla Lietuvos musulmonų nesudomino. Apie Sirijoje ar Irake besikaunančius Lietuvos piliečius VSD duomenų neturi, tačiau ataskaitoje įspėjama, kad nemažai Artimuosiuose Rytuose kovojusių vakariečių į savo šalis sugrįžta persisėmę radikaliomis islamistinėmis idėjomis, o Lietuva, kaip ES ir NATO narė, atitinka bendruosius islamistų teroristų kriterijus, todėl teroro akto grėsmė šalyje neatmestina.

Rusijos generalinis konsulas Klaipėdoje Vladimiras Malyginas pernai buvo išsiųstas iš Lietuvos kaip Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) darbuotojas, siekęs gauti neviešą informaciją apie šalies politiką ir energetikos projektus, pirmadienį pranešė Valstybės saugumo departamentas (VSD).

„Balandžio mėnesį iš Lietuvos buvo išsiųstas SVR darbuotojas V.Malyginas, kuris naudodamasis Rusijos generalinio konsulo Klaipėdoje priedanga palaikė ryšius su savivaldybių vadovais, Rusijos tėvynainių organizacijų atstovais ir strateginių kompanijų vadovybe“, – rašoma VSD „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“.

Anot dokumento, V.Malyginas „siekė gauti neviešos informacijos apie politinių partijų pozicijas per Lietuvos prezidento rinkimus, galimus pokyčius valdančiojoje koalicijoje po prezidento rinkimų, suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto eigą ir perspektyvas“.

„SVR darbuotojas skatino Lietuvos politikus ir verslininkus remti Rusijos poziciją dėl supaprastinto vizų režimo Lietuvos pasienio ir Rusijos Kaliningrado srities gyventojams, formavo jų nuomonę, kad Lietuva santykiuose su Rusija turėtų vykdyti kitokią politiką ir vadovautis pragmatiniais interesais“, – teigia VSD.

V.Malyginas Rusijos generalinio konsulo pareigose neišbuvo nė dvejų metų – į šį postą jis buvo paskirtas 2012 metų rugsėjį.

Pernai balandį Rusijos konsulato atstovai teigė, kad jis į Maskvą grįžta pasibaigus kadencijai. Lietuva savo ruožtu tuo pat metu grąžino į Vilnių konsulus Karaliaučiuje ir Sankt Peterburge.

Iš viso pernai iš Lietuvos „dėl aktyvios šnipinėjimo veiklos buvo išsiųsti trys Rusijos žvalgybos rezidentūrų darbuotojai“, rašoma VSD ataskaitoje. Anot VSD, „jų veikla buvo susijusi su agentų verbavimu, neteisėtu žvalgybinės informacijos rinkimu ir aktyviosiomis priemonėmis“.

VSD teigimu, pernai nepasibaigus akreditacijos terminui iš Lietuvos buvo privesti išvykti dar keletas su diplomatine priedanga Lietuvoje veikusių Rusijos žvalgų, tarp jų – Valerijus Katula, kurio veikla buvo paviešinta praėjusių metų metiniame grėsmių vertinime.

Anot VSD, net trečdalis Lietuvoje dirbančių Rusijos diplomatų yra žvalgybos tarnybų pareigūnai arba susiję su žvalgybos tarnybomis.

Ataskaitos duomenimis, pernai suaktyvėjo Rusijos žvalgybų domėjimasis Lietuvos karine ir kita strategine infrastruktūra, ypač padaugėjo Rusijos saugumo ir žvalgybos tarnybų mėginimų verbuoti į Rusiją vykstančius Lietuvos piliečius.

Verbavo pasieniečius

„2014 metais žymiai suintensyvėjo Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) ir Baltarusijos valstybinio pasienio komiteto (VPK) bandymai verbuoti į Baltarusiją vykstančius Lietuvos teisėsaugos institucijų pareigūnus“, – rašoma pirmadienį paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

„Ypatingai „patogus“ Baltarusijos saugumo tarnybų taikinys yra VSAT bei VRM teritorinių padalinių pareigūnai, kurie reguliariai vyksta į Baltarusiją įsigyti pigesnių prekių ar kitais ne tarnybos tikslais“, – teigiama dokumente.

Baltarusijos specialiąsias tarnybas labiausiai domina informacija apie Lietuvos VSAT ir policijos teritorinius padalinius: personalą, pareigūnų skaičių, patalpas, transporto priemones, ginkluotę, valstybinės sienos apsaugos technines priemones ir pan

VSD teigimu, Lietuvos sieną kertančius Lietuvos piliečius praėjusiais metais aktyviai apklausinėjo, verbavo ir Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB). Ji taip pat „vykdė agresyvią žvalgybinę veiklą prieš VSAT, rinko ekonominę, karinę ir politinę informaciją Lietuvos pasienio rajonuose, verbavo Rusijoje dirbančius Lietuvos verslininkus, lietuviško kapitalo įmonių darbuotojus bei teisėsaugos pareigūnus“.

Kraštutinės prorusiškos grupuotės Lietuvoje yra menkos, neturi visuomenės palaikymo, bet atsiradus karinei paramai, jos gali tapti pavojingos, pirmadienį paskelbė Valstybės saugumo departamentas.

„VSD vertinimu, šiuo metu tokios grupės yra per menkos ir be didesnės išorės pagalbos negalėtų paralyžiuoti valstybės gyvybingumą ir gebėjimą gintis. Kita vertus, Krymo okupacijos ir karo Donbaso regione scenarijus rodo, kad užmaskuota karinė parama ir koordinavimas iš trečiųjų šalių gali būti pradėti įgyvendinti per itin trumpą laiką“, – rašoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

VSD teigimu, pernai Lietuvoje aktyviai veikė nedidelė prorusiškų kraštutinių dešiniųjų grupė. Jos branduolį sudaro asmenys, anksčiau dalyvavę kitų dešiniuosius radikalus vienijančių organizacijų veikloje. Kai kurie iš jų praeityje yra teisti dėl neapykantos kurstymo ir neonacistinių idėjų propagavimo.

„Grupei priskiriami aktyvistai reguliariai vykdė propagandos platinimo akcijas. Jos sulaukė neigiamos Lietuvos gyventojų reakcijos ir parodė, kad tokios idėjos neturi visuomenės palaikymo. Nepaisant to, ateityje prorusiškų kraštutinių dešiniųjų grupių veikla gali būti naudojama Rusijos propagandos kampanijose kaip tariamo visuomenės nepritarimo euroatlantinei integracijai pavyzdys“, – teigia VSD.

Anot jo, 2014 metais šalyje aktyviau veikė ir Rusijos įtakos sklaidai palankioms idėjoms bei sąmokslo teorijoms simpatizuojantys asmenys, tikintys „dvasingos“ Rusijos civilizacijos pergale prieš „supuvusią“ Vakarų kultūrą. Šie Lietuvos piliečiai save tapatina ne su „profesionaliais“ Rusijos tėvynainiais, o dažniau su lietuviais euroskeptikais, nacionalistais ar net žemaičių atstovais.

VSD tvirtinimu, dauguma tokių asmenų aktyviai kovojo ir protestavo prieš skalūnų dujų žvalgybą ir žemės pardavimą užsieniečiams.

„Ypač viešojoje interneto erdvėje šie asmenys stengiasi formuoti Rusijos interesus atitinkančias Lietuvos visuomenės nuostatas. Jie ir juos vienijančios prorusiškos organizacijos taip pat yra sėkmingai panaudojamos Rusijos tikslams įgyvendinti, populiarinant įvaizdį, kad Rusijos užsienio politiką remia ir Baltijos valstybėse veikiančios pilietinės visuomenės grupės“, – rašoma vertinime.

VSD taip pat pažymi, kad Rusija, siekdama didinti savo įtaką Lietuvoje, naudojasi jos interesams lojaliais Baltijos valstybių rusakalbių bendruomenių lyderiais – Rusijos tėvynainiais. Tėvynainių politiką koordinuoja Rusijos užsienio reikalų ministerija, tam skiriamas finansavimas.

Rusijos akiratyje – rusiškos mokyklos 

Šiuo metu Lietuvoje veikia du Rusijos fondo remiami centrai – viešoji įstaiga „Nepriklausomas žmogaus teisių centras“ ir asociacija „Pagrindinių teisių gynimo ir tyrimo centras“. VSD teigimu, šioms organizacijoms atstovaujantys žmogaus teisių „ekspertai“ skleidžia Rusijos interesams palankias idėjas – kaltina Lietuvą pažeidinėjant tautinių bendruomenių teises, naikinant tautinių bendruomenių švietimą, falsifikuojant istoriją, ribojant žodžio laisvę, toleruojant (neo)nacizmo apraiškas.

Anot VSD, Rusijos akiratyje yra ir Lietuvos mokyklos rusų mokomąja kalba. Jų moksleiviai dalyvavo įvairiuose Rusijos finansuojamuose užsiėmimuose, lyderystės mokymuose, propagandiniuose renginiuose ir net sukarintose stovyklose.

„Taip Rusija siekia ruošti užsienio rusakalbio jaunimo lyderius ir formuoti jai lojalią tėvynainių kartą. Daugelio mokyklų rusų mokomąja kalba bendruomenės neįžvelgia jokio pavojaus dėl to, kad Lietuvos moksleiviai dalyvauja tokio pobūdžio Rusijos finansuojamuose renginiuose“, – teigia VSD.

Dokumente įspėjama, kad Lietuvos rusakalbių moksleivių bendruomenėse populiarinamos ir nemokamos studijos Rusijoje. Vėliau tokie studentai esą gali tapti Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų dėmesio objektais bei būti panaudojami Lietuvos vidaus procesams veikti.

„Karinis konfliktas Ukrainoje atskleidė, kad nemažai Lietuvos rusakalbių jaunuolių yra lengvai indoktrinuojami prorusiškos propagandos ir neturi išugdytų stiprių ryšių su Lietuvos valstybingumu. Dabartinė Lietuvos tautinių bendruomenių švietimo sistema vertintina kaip nacionalinio saugumo pažeidžiamumas, didinantis potencialias grėsmes Lietuvos socialiniam integralumui“, – teigiama raporte.