– Kuo jūsų netenkina dabartinė mokesčių administravimo sistema, kad ją prireikė keisti išmaniąja? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo VMI viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko.
– Žinome, kad Lietuva pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) ir į biudžetą surenkamų pajamų santykį – vienoje paskutinių vietų Europos Sąjungoje. Taip yra pirmiausia todėl, kad pas mus labai išplitusi šešėlinė ekonomika. Skirtingais vertinimais, ji siekia net apie 25–27 proc. BVP.
Ieškant būdų, kaip mažinti šešėlį ir didinti biudžeto pajamų surinkimą, ir kilo idėja, kad reikėtų pasitelkti šiuolaikines informacines sistemas.
Mat dabar remiamės praeities duomenimis, o mums svarbu kuo operatyviau gauti esamojo laiko informaciją. Ją analizuodami galime tiksliau įvertinti dabartinę verslo būklę ir prognozuoti ateitį.
Pavyzdžiui, įmonės vykdo keletą veiklų, bet pateikia vieną deklaraciją. Surašomi bendri skaičiai ir analitikams labai sunku atskirti, kiek pajamų gauta iš vienos ar kitos veiklos, ir kontroliuoti, ar visi duomenys teisingi. Dar sunkiau gauti informaciją iš konkrečių prekybos vietų.
Padėtį pakeistų išmanieji kasos aparatai. Jie leistų kontroliuoti prekybą prekyvietėse. Naujoji sistema garantuos ne tik gerokai aukštesnį finansinių duomenų saugumo lygį, bet ir leis mums gauti duomenis iš kasos aparatų. Lyginamosios analizės metodais galėsime operatyviai nustatyti, kur padėtis kelia įtarimų.
– Vadinasi, 25 mln. eurų investicija turėtų atsipirkti?
– Sistema bus kuriama naudojant ES paramos lėšas, o kaina dar nėra tiksli. Bet turint galvoje milžinišką, milijardais skaičiuojamą šešėlį, išlaidos, skirtos jam mažinti, neatrodys labai didelės.
Išmaniąją apskaitą diegsime etapais. Kitų metų pabaigoje jau turėtų veikti sąskaitų faktūrų bei mokesčių administratoriaus analitinių gebėjimų gerinimo posistemės.
Tikimės, kad jau tai mums leis suvaržyti labiausiai paplitusį mokesčių vengimo būdą – pajamų neįtraukimą į apskaitą.
Tarkime, išrašant važtaraščius elektroninėje erdvėje, nebus įmanoma vežti krovinių, kurių gabenimas nėra fiksuotas mūsų sistemoje. Juk žinome, kad dabartinė tvarka leidžia išrašytus popierinius važtaraščius tiesiog sunaikinti kroviniui sėkmingai pasiekus paskirties vietą.
– Gal tai ir baugina jūsų sumanymą ėmusius kritikuoti verslininkus. Bet jie taip pat skundžiasi, kad prievolė įsigyti išmaniuosius kasos aparatus labai brangiai kainuos. Ką galėtumėte pasakyti?
– Sistema jau buvo pristatyta verslui. Beveik visur girdėjome pritarimo balsų. Legalus verslas pats suinteresuotas lygiomis konkurencijos sąlygomis, o diegiama sistema padės jas kurti, nes bus sunkiau slėpti mokesčius.
Manau, du trečdaliai verslo džiaugsis šia naująja apskaita ir tik verslininkai, kurie slepia savo realias pajamas, skųsis, kad tai blogas sumanymas.
– Ar tikitės, kad naujoji sistema padės ištraukti iš šešėlio net tokias, atrodytų, neįveikiamas mokesčių vengimo tvirtoves kaip taksi verslas ar prekyba turgavietėse?
– Turgaus prekeiviams jau kuris laikas galioja reikalavimas naudoti kasos aparatus, nors yra numatytos kai kurios išlygos. Išmanieji kasos aparatai tikrai leistų mažinti neapskaitomas pajamas ir turguose, ir taksi versle.
Žinoma, dar reikės apsispręsti, kokie verslo subjektai privalės naudoti išmaniuosius kasos aparatus. Reikės dėl to tartis su verslo asociacijomis.
– Bet gal smulkiajam verslui šie aparatai iš tiesų pernelyg brangūs?
– Pirmiausia dalis dabar naudojamų aparatų gali būti modernizuoti ir pritaikyti išmaniajai apskaitai. Tuomet išlaidos nebūtų didelės, nes naujos technikos nereikėtų pirkti.
Netgi modernizavimo išlaidas galbūt sutiktų dengti patys kasos aparatų gamintojai. Tik kol dar su jais nesiderėjome, per anksti apie tai kalbėti konkrečiai.