Šį ir kitus pasiūlymus ministras trečiadienį pristatė Seimo
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariams.
J.Oleko teigimu, minėta naujove norima palengvinti šaukimo
teikimą, nes patį asmenį gali būti sudėtinga rasti.
Pagal siūlomą projektą, kartu gyvenantys šeimos nariai,
darbdaviai privalėtų apie gautą šaukimą informuoti būsimą
šauktinį. To nepadarius jiems grėstų administracinė bauda.
„O jeigu tėvai neims?“ – klausė NSGK pirmininkas Artūras
Paulauskas.
Pasak A.Paulausko, įstatymas nustatys pareigą ir priimti
šaukimą, ir pranešti apie jį.
NSGK taip pat pritarė siūlymui įstatyme aiškiai įtvirtinti,
kad į privalomąją karo tarnybą būtų šaukiami vyrai nuo 19 iki
26 metų, o ne iki 38 metų.
Pagal projektą, šauktiniai kas mėnesį turėtų gauti po 140
eurų išmoką ir per visą tarnybos laikotarpį dar jiems būtų
kaupiamas papildomas fondas.
Pasak J.Oleko, šauktinių tarnyba bus vertinama labai gerai,
gerai ir patenkinimai. Nuo šių įvertinimų priklausys jų
kaupiamoji įmoka. Ji svyruos nuo 170 iki 70 eurų per mėnesį.
Krašto apsaugos ministerijos skaičiavimu, per devynis mėnesius
šauktinis, įskaičiavus kasmėnesines įmokas, gaus 2633 eurus,
jeigu jo tarnyba bus įvertinta labai gerai, jei gerai – 2291 eurą,
jei patenkinamai – 1949 eurus.
Dar 25 proc. kaupiamasis fondas padidės, jeigu jaunuolis į
privalomąją karo tarnybą atvyks savo noru.
Šias lėšas jis galės naudoti savo nuožiūra.
Į Karo prievolės įstatymą taip pat norima įrašyti normą,
kad šaukimas vykdomas teritoriniu principu. Planuojama sudaryti
šešias šaukiamųjų eiles pagal regionus. Tuomet iš tų sąrašų
bus atrinkti asmenys, kurie pagal įstatymo normas gali būti
pašaukti atlikti privalomąją karo tarnybą.
Trečiadienį NSGK taip pat pritarė krašto apsaugos ministro
siūlymui, kad kalėjime sėdėję asmenys nebūtų šaukiami į
tarnybą. Pagal projektą, šauktiniais negalėtų būti įtariamieji
ir kaltinamieji baudžiamajame procese arba atliekantys bausmę, taip
pat pripažinti kaltais dėl tyčinių nusikaltimų ir (arba)
atlikusieji laisvės atėmimo bausmę.
„Sutinkame priimti tuos, kurie nepraėjo kalėjimo mokyklos“,
– sakė J.Olekas.
Įstatymu taip pat norima įpareigoti šaukiamojo amžiaus
jaunuolius deklaruoti faktinę gyvenamąją ar studijų vietą.
„Žmonės, kurie išvažiuoja ilgiau nei šešiems mėnesiams
iš Lietuvos, turės pareigą pranešti apie savo išvažiavimą ir
savo adresą, kur atitinkamos tarnybos galėtų nusiųsti
šaukimą“, – aiškino ministras.
Žadama nustatyti ir galimybę šauktiniui pageidaujant atidėti
būsto paskolos mokėjimą. Lietuvos bankų asociacija vadovas Stasys
Kropas informavo, kad tokia atidėjimo praktika įvairiems asmenims
taikoma ir dabar. Tačiau jis įspėjo, kad itin sudėtinga būtų
sustabdyti palūkanų skaičiavimą. Jas bus privalu mokėti.
Premjeras A.Butkevičius savo ruožtu sakė tikįs, kad su bankų
asociacija pavyks sutarti, jog „būtų galima atidėti kai kuriuos
finansinius įsipareigojimus“.
„Komerciniai bankai turėtų suprasti, kad tai nėra didelės
pinigų sumos. Palūkanų atidėjimas tūkstančiui arba didesniam
skaičiui žmonių tikrai nevaidins jokios stiprios finansinės
reikšmės komercinių bankų balansuose“, – sakė ministras
pirmininkas.
Minėtas pataisas Seimui planuoja pateikti kitą savaitę.
J.Olekas prašė jas svarstyti ir priimti skubos tvarka.
Kovą Seimas priėmė įstatymo pataisą ir grąžino
privalomąją karo tarnybą. Jau šį rudenį planuoja į kariuomenę
pakviesti 3-3,5 tūkst. šauktinių.