Kas galėtų pakeisti iš Darbo partijos pirmininko posto pasitraukusią Loretą Graužinienę?
To savo bendražygių pastarosiomis dienomis klausinėjo V.Uspaskichas.
Po susitikimų su partijos tarybos nariais maratono „darbiečių“ dvasinis lyderis susidarė nuomonę, jog daugelis neprieštarautų, kad naujasis vadovas galėtų būti žmogus iš šalies.
Tokį siūlymą europarlamentaras žada pateikti tarybai prieš gegužės pabaigoje numatytą partijos suvažiavimą: „Norisi naujo vėjo ir šviežio kraujo.“
Nebenori virti savo sultyse
Kad prie Darbo partijos vairo galėtų stoti jai šiuo metu nepriklausantis, bet visuomenėje populiarus veikėjas, V.Uspaskichas puse lūpų buvo užsiminęs ir per partijos tarybos posėdį.
„Manau, jeigu partijoje vyksta kažkoks nesusikalbėjimas, geriau turėti lyderį iš šalies, kuris tvarkingai ir objektyviai vestų partiją į priekį.
Partijai neišvengiamai teks kviesti naujų žmonių ir atnaujinti komandą. Taip elgėsi ir Liberalų sąjūdis, į savo komandą priėmęs A.Guogą, dar anksčiau – filosofą Leonidą Donskį.
Panašūs dalykai vyksta ir kitose partijose. Mes irgi negalime virti vien savo sultyse“, – dėstė V.Uspaskichas.
Politikas tvirtino jau nusižiūrėjęs galimą tokį lyderį, kurį galbūt pristatys partijos tarybai, bet jo pavardę pasakyti esą dar anksti – didelis dėmesys tą žmogų gali išgąsdinti.
Stebėjo A.Guogos veiklą
„Darbiečių“ gretose kalbama, kad buvo viliotas ir europarlamentaras A.Guoga, bet jis esą atsisakęs keisti stovyklą.
V.Uspaskichas neigė siūlęs liberalų atstovui tapti partijos vedliu: „Mes stebėjome tą vaidmenį, kurį jis puikiai atliko pas liberalus, bet kol kas nemanome, kad jis sugebėtų vadovauti partijai.
A.Guoga turi minčių, idėjų, tačiau partiją dar reikia ir administruoti.“
„Darbietis“ priminė jau daugiau kaip prieš metus partijos bendražygiams siūlęs pagalvoti apie visiškai naują vedlį, bet entuziastingo palaikymo nesulaukė.
Taikinyje – ir V.Mazuronis
Vis dėlto legionierius Darbo partijoje gali atsirasti.
Tarp tokių minimas „tvarkiečių“ gretas palikęs europarlamentaras Valentinas Mazuronis.
„Jis mums yra pažįstamas žmogus, gerai vertinamas ir visuomenėje“, – kalbėjo įtakingi „darbiečiai“.
Pats V.Mazuronis „Lietuvos rytui“ nepaneigė šnekėjęs su V.Uspaskichu apie įvairias galimybes: „Vieną kartą kalbame rimčiau, kitą – juokais. Šiuo atveju pokalbis buvo iš rimtesnių, bet sprendimų ar įsipareigojimų dar nėra.“
Europarlamentaras teigė ir dabar turįs gana daug galimybių būti aktyvus Lietuvos politiniame gyvenime: „Mane ši situacija tenkina, tačiau suprantu, kad politika yra komandinis žaidimas, reikia ieškoti sąjungininkų ir bendraminčių.
Dabar visos politinės jėgos bando atsinaujinti ir man tai yra priimtina. Daugeliui partijų reikia sukrėtimo. Tik aš nesitikėjau, kad toks stiprus sukrėtimas joms bus savivaldos rinkimai.“
V.Mazuronis tiesiai neatsakė, ar jam būtų priimtina „darbiečių“ draugija: „Negalėčiau atsakyti nei „taip“, nei „ne“. Turėtų būti abipusis noras patekti į bet kurią kompaniją.
Mūsų pokalbis su V.Uspaskichu dar nėra pokalbis su partija. Būtent ji turi priimti sprendimą.
Postai man nėra pagrindinis dalykas. Man įdomesnis ir svarbesnis dalykas, ar komanda man priimtina, ar aš jai esu priimtinas, taip pat ar ta politinė jėga gali siekti rimtų tikslų. Kol kas į šiuos klausimus dar negaliu atsakyti.“
Beje, prieš porą metų V.Mazuronis buvo vienas ryškių „tvarkiečių“ ir „darbiečių“ jungtuvių šalininkų. Tačiau jos neįvyko dėl Rolando Pakso ambicijų tapti jungtinės partijos vadovu.
