Apie šiuos planus portalas lrytas.lt jau rašė.
Toks sprendimas buvo priimtas po teisingumo ministro Juozo
Bernatonio ir vietos bendruomenių susitikimo, trečiadienį pranešė
Teisingumo ministerija.
Neatsiklausė žmonių
„Žmonių nuomonės ir viešųjų interesų ignoravimas yra
visiškai nepriimtinas. Visuomet pasisakau už skaidrius ir visuomenei
suprantamus sprendimus, todėl įvertinęs gyventojų argumentus ir
pateiktus faktus nusprendžiau, kad Pusiaukelės namai Rasų gatvėje
negali būti įkurti“, – pranešime spaudai teigė J.Bernatonis.
Susitikime dalyvavę gyventojai pažymėjo, kad pusiaukelės namai
iškils prie pat gyvenamųjų namų, kur gyvena šeimos su mažais
vaikais.
Anot ministerijos, buvo atkreiptas dėmesys, kad Vilniaus miesto
savivaldybės administracija neatsiklausė žmonių nuomonės dėl
Pusiaukelės namų ir nebuvo atlikta poveikio aplinkai vertinimo
analizė.
Pasak J.Bernatonio, Lietuva neatsisako pusiaukelės namų idėjos,
tačiau ateityje savivaldybės, kurios nori savo teritorijoje
įkurdinti pusiaukelės namus, turės atlikti paruošiamuosius darbus
– tinkamai informuoti visuomenę apie projektą ir jo esmę, gauti
kaimynų sutikimą, atlikti aplinkos vertinimo analizę.
Lietuva nuo 2015 pabaigos iki 2016 metų pradžios ketina steigti
pirmuosius pusiaukelės namus, kuriuose gyventų netrukus į laisvę
išeisiantys nuteistieji. Iš viso jie būtų steigiami Ulonų
gatvėje Alytuje, Sporto gatvėje Marijampolėje ir Pašulių gatvėje
Pravieniškėse.
Tam, kad būtų įgyvendintas projektas, jis turi būti suderintas visuose miestuose. Paprastai kalbant, jeigu Vilniuje pusiaukelės namų klausimas sustoja, automatiškai sustoja ir visas projektas.
Pusiaukelės namuose įsikurs asmenys, kurie, kaip teigia
Teisingumo ministerija, suvokė padaryto nusikaltimo žalą, yra
nepavojingi visuomenei, pasirengę dirbti, mokytis ir grįžti į
pilnavertį gyvenimą visuomenėje.
Kiekvienuose Pusiaukelės namuose galės gyventi iki 20
nuteistųjų, juose dirbs po keturis socialinius darbuotojus, taip pat
po keturis apsaugos ir priežiūros darbuotojus.