Iš bazalto luito iškalta 2,8 metrų aukščio stela jau atgabenta į Klaipėdą. Jos autorius – Armėnijoje gerai žinomas bažnyčių restauratorius ir skulptorius Musheghas Tatoyanas. Tokį paminklą jis sukūrė ne savo iniciatyva, o paprašytas veiklios uostamiesčio armėnų bendruomenės, kuri šiuo metu vienija 220 narių, užsakymu.
Pirmieji pasaulyje krikščionišką valstybę sukūrę armėnai savo šalį nusagstė chačkarais – prie maldos namų, kapinėse, kalnuose pastatyta apie 50 tūkst. tokių stelų. Kai kurios jų iškilusios dar IX amžiuje. Chačkarai, kaip ir lietuvių mediniai kryžiai, yra įtraukti į UNESCO pasaulio kultūros vertybių paveldo sąrašą.
„Nors visuose chačkaruose meistrai iškala reljefinį kryžių su apskritimu, kurį juosia augalinės formas ornamentai, jie yra skirting – raštai niekada nepasikartoja. Mums chačkaras yra šventas ir bene ryškiausias tautos tapatybės simbolis“, – sakė Klaipėdos armėnų bendruomenės VAN vadovas Manvelas Galsjanas.
Dar viena po visą pasaulį pasklidusios armėnų tautos tradicija – chačkarus statyti ten, kur jie gyvena. Tokių stelų yra Niujorke, Vašingtone, Paryžiuje, Melburne. Vilniuje ant Kryžių kalno ir Kaune armėnų pastatyti chačkarai nėra tokie įspūdingi kaip į Klaipėdą atgabentoji stela.
Nuo seno persekiojami armėnai ieškodavo prieglobsčio kituose kraštuose, todėl pasaulyje chačkarų, pasak M.Galsjano, yra netgi daugiau nei pačioje Armėnijoje. Iš viso priskaičiuojama apie 75 tūkst. tokių iš tufo ir bazalto uolienų išskobtų paminklų.
Klaipėdoje chačkaras iškils Skulptūrų parko pakraštyje, aikštėje šalia Liepų gatvės. Netoliese įsikūręs viešbutis su restoranu „Ararat“. Jo šeimininkas, armėnas Garnikas Kazarianas, kurio senelis prieš šimtmetį irgi tapo turkų genocido auka, aišku, džiaugiasi tokio jo širdžiai mielo kūrinio kaimynyste.
„Mums labai svarbu, kad chačkaras Klaipėdoje bus atidengtas tuomet, kai visi armėnai, nesvarbu, kur juos nubloškė likimas, minės tautos gedulo dieną“, – pažymėjo G.Kazarianas.
Armėnai paprastai ornamentais išraižo tik vieną chačkaro pusę. Klaipėdietiška stela skirsis nuo tradicinių, nes kitoje jos pusėje pavaizduotas lietuviškas kryžius. Tokiam architekto Adomo Skiesgelo siūlymui pritarę paminklo kūrėjai neabejoja, kad skirtingų formų armėnų ir lietuvių kryžiai atspindi tas pačias krikščioniškas vertybes.
„Norėtume, kad šis mūsų chačkaras klaipėdiečiams primintų ne tik armėnų tautos istoriją, jų per amžius patirtas kančias, bet ir puoštų miestą, kuriame gyvendami mes jaučiamės saugūs“, – tvirtino M.Galsjanas.
Iš Armėnijos atgabentam meno kūriniui armėnai surinko apie 100 tūkst. litų. Projektą parėmė Europos šalyse dirbantys ir gyvenantys jų bendruomenės nariai.
1915-1923 metais Turkijos vyriausybė žiauriai persekiojo armėnus – nužudyta, numarinta badu apie milijonas šios šalies gyventojų. Daugelis armėnų buvo priversti priimti islamą, prievarta iškeldinti į kitas teritorijas arba turėjo emigruoti į saugesnes šalis. Turkija iki šio neigia armėnų tautos genocidą.
Nemažai pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuva, tuomečius Turkijos veiksmus oficialiai pripažino kaip armėnų tautos genocidą. Balandžio 24-ąją 100-osios šios tragedijos metinės bus paminėtos ir Vilniuje.