Mieste galima išvysti dar prieškario metais statytų kaminų. Vienas tokių iškilo Kauno klinikų teritorijoje ir pateko į kultūros paveldo sąrašą. Pernai Kauno klinikų kaminą teko remontuoti ir nuardyti labiausiai pažeistą viršutinę jo dalį.
Vis dėlto daugiausia aukštuminių kaminų teko suręsti pradėjus statyti katilines. Šiuo metu Kauno ir miesto prieigose jų galima suskaičiuoti daugiau kaip pusšimtį.
Beje, naujieji metaliniai biokuru kūrenamų katilinių kaminai visiškai neįspūdingi. Pasak energetikų, šiais laikais platūs ir aukšti kaminai jau nereikalingi.
Griauti statinių neskuba
Centralizuotai šilumą tiekianti bendrovė „Kauno energija" turi apie 30 kaminų. Net 4 tokie statiniai iškilę Petrašiūnų elektrinėje. Dviejų kaminų, statytų maždaug 1954 metais, aukštis siekia 80 metrų.
Pasak „Kauno energijos" techninės priežiūros ir aptarnavimo tarnybos vadovo Dariaus Taparausko, visais laikais kaminai buvo statomi tokio aukščio, kad katilinei dirbant visu įmanomu pajėgumu galėtų išsisklaidyti teršalai.
Prieš kelis dešimtmečius tikslui pasiekti reikėdavo labai aukštų kaminų, nes kurui dažniausiai buvo naudojamos durpės, mazutas. Dabar naudojamos dujos, biokuras, naujuose šilumos gamybos įrenginiuose statomi filtrai, todėl oro tarša nepalyginti mažesnė.
Nors „Kauno energija“ dalies kaminų nenaudoja, griauti jų neskubama, kad prireikus būtų galima juos naudoti. Prie įrenginių neprijungtas vienintelis 75 metrų aukščio kaminas „Inkaro“ katilinėje.
Energetikų statiniais mielai naudojasi mobiliojo ryšio operatoriai, nes jiems nereikia statyti naujų bokštų ryšiui užtikrinti. Tokiam tikslui tinka tik mūriniai kaminai, mat metaliniai būna gerokai žemesni, juose nebūna darbui skirtų aikštelių.
Vis dėlto per kelis pastaruosius metus „Kauno energija“ nugriovė 4 kaminus. Du metaliniai statiniai neatitiko šiuolaikinių įrenginių reikalavimų. Vienas mūrinis kaminas pakaunėje trukdė eismui, o dar vienas „Inkaro“ katilinėje buvo tiesiog nereikalingas.
Mūrą ardo sklindanti drėgmė
Pasak D.Taparausko, metaliniams nerūdijančio plieno kaminams beveik jokia priežiūra nereikalinga. Kur kas sudėtingiau prižiūrėti ir remontuoti mūrinius kaminus, kuriems itin kenkia dūmuose esanti drėgmė. Itin konstrukcija kenčia tuomet, kai lauke tvyro neigiama oro temperatūra.
Kas penkerius metus atliekami išsamūs statinių tyrimai, kurių metu tikrinama mūro būklė.
Tyrimų metu tenka įvertinti ir vidinę kaminų pusę, kuri yra labiausiai pažeidžiama.
Prie visų aukštuminių kaminų būtina įrengti signalines šviesas, o prie mūrinių – dar ir žaibolaidžius.
Naudojamas labai mažai
Važiuojant nuo Vilniaus iš toli matyti du raudona ir balta spalva nudažyti Kauno termofikacinės elektrinės (KTE) kaminai.
Žemesnis 150 metrų aukščio gelžbetonio kaminas iškilo dar 1975 metais. Vidinis jo skersmuo pačiame viršuje 8,4 metro, sienelės storis – apie 60 centimetrų.
Antrasis kaminas iškilo jau 1995 metais. Jo statybai taip pat naudotas gelžbetonis, o statinio aukštis siekia net 180 metrų. Vidinis skersmuo viršuje – 9,6 metro. Šis kaminas naudotas labai mažai. Prie jo planuota prijungti 3 šildymo katilus, tačiau KTE įrengė tik vieną.
Kaminų statybos metu jų vidinėje dalyje iki pat viršaus buvo suręsti pastoliai. Žmonėms užkelti į darbų aikštelę buvo sumontuotas laikinas liftas, kuris iki paties viršaus kildavo apie 20 minučių.
Nereikia kaminkrėčių pagalbos
Pasak KTE atstovų, katilų kurui naudojant dujas suodžiai išvis nesusidaro. Kai anksčiau KTE degindavo mazutą, nedidelis pelenų kiekis iškrisdavo statinio dugne.
Kaminų spalvų gama bei rašto proporcijos atitinka reikalavimus. Baltos ir raudonos spalvos juostos skirtos atkreipti žemai skraidančių objektų valdytojų dėmesį. Jų plotis priklauso nuo kamino aukščio – kuo statinys aukštesnis, tuo platesnės turi būti juostos. Prie kaminų įrengtos signalinės šviesos.
Naujesnis kaminas nedažytas nuo statybos laikų, o senasis kartą buvo perdažytas. Šį darbą KTE vadovai buvo patikėję aukštalipiams ir alpinistams. Dažymo paviršiui paruošti reikėjo 1,3 tonos grunto ir 1 tonos dažų.
Įrenginiams aptarnauti ar kaminų priežiūros darbams atlikti išsiruošiama pusei dienos, nes labai daug laiko sugaištama kopiant vertikaliai prie kamino sienos pritvirtintomis metalinėmis kopėčiomis.
Rūpintis privalu šeimininkams
Arūnas Kilšauskas
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas
„Dūmtraukių būklę įvertiname atlikdami įprastus patikrinimus pramonės įmonėse. Jeigu pažeidimų nenustatome, kitą patikrinimą atliekame po trejų metų.
Dažniausiai statinių šeimininkai baudžiami už tai, kad kaminai nevalomi ir juose kaupiasi suodžiai, kurie užsidega. Pastaruoju metu už tai buvo skirtos baudos dviem miesto įmonėms.
Tikėtina, kad tokių atvejų būta daugiau, nes dėl suodžių degimo dažnai ugniagesių nekviečiama.“
