Pirmadienį paskelbtame interviu „Verslo žiniose“ diplomatas teigė, kad atskiros šalys, priimdamos sprendimus dėl karinės paramos, turi atsakingai įvertinti galimus Maskvos atsakomuosius veiksmus.
„Kaip aš suprantu, JAV administracija yra susirūpinusi tuo, kokios bus pasekmės, jeigu bus suteikiama karinė pagalba, karinė technika, koks gali būti Rusijos atsakas ir kaip jis pasireikš konkrečiai Rytų Ukrainos teritorijoje“, – dienraščiui sakė V.Ušackas.
„Tie klausimai yra labai rimti, nes rizikos ir grėsmės yra tikros“, – pridūrė buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Lietuva yra viešai patvirtinusi, kad perdavė Ukrainai neįvardijamus ginkluotės elementus. Prezidentė ir užsienio reikalų ministras ne kartą viešai ragino Vakarų šalis padėti Kijevui ginklais.
Įtakingiausia ES šalis Vokietija pasisako prieš ginklų tiekimą. Užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris neseniai perspėjo, kad suteikus Kijevui pagalbą karinėmis priemonėmis „konfliktas gali būti permestas į naują fazę“ ir įsiplieksti „pavojingas nuolatinis eskalavimas tarp Ukrainos ir Rusijos“.
JAV Kongresas pasisako už ginklų tiekimą, teigdamas, kad tai padėtų Ukrainos vyriausybei „apginti savo suverenią teritoriją nuo neišprovokuotos ir besitęsiančios Rusijos Federacijos agresijos“. JAV prezidentas Barackas Obama kol kas susilaiko nuo ginkluotės tiekimo, bet tokios galimybės ateityje neatmeta.
Vakarai teigia, kad Rusija siunčia ginkluotę ir karius padėti Ukrainos rytuose kovojantiems separatistams.
V.Ušacko teigimu, ES turi remti Ukrainos ekonomines ir politines reformas, stabilizuoti šalį, bet tuo pačiu reikia „būti realistais ir ieškoti sąlyčio taškų, kaip mes galime derybomis su Rusija deeskaluoti konfliktą“, įskaitant derybas dėl dujų tiekimo.
„(...) turime pripažinti, kad mes neisime kovoti ir žūti už Ukrainą ir mes neisime pakeisti Rusijos, nes mes to nepadarysime“, – sakė diplomatas.
V.Ušackas pakartojo, kad priklausomai nuo situacijos Rytų Ukrainoje ES yra pasirengusi įvesti papildomas sankcijas arba jas atšaukti.
