Pirmadienį paskelbtame interviu „Verslo žiniose“ diplomatas
teigė, kad atskiros šalys, priimdamos sprendimus dėl karinės
paramos, turi atsakingai įvertinti galimus Maskvos atsakomuosius
veiksmus.
„Kaip aš suprantu, JAV administracija yra susirūpinusi tuo,
kokios bus pasekmės, jeigu bus suteikiama karinė pagalba, karinė
technika, koks gali būti Rusijos atsakas ir kaip jis pasireikš
konkrečiai Rytų Ukrainos teritorijoje“, – dienraščiui sakė
V.Ušackas.
„Tie klausimai yra labai rimti, nes rizikos ir grėsmės yra
tikros“, – pridūrė buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Lietuva yra viešai patvirtinusi, kad perdavė Ukrainai
neįvardijamus ginkluotės elementus. Prezidentė ir užsienio
reikalų ministras ne kartą viešai ragino Vakarų šalis padėti
Kijevui ginklais.
Įtakingiausia ES šalis Vokietija pasisako prieš ginklų
tiekimą. Užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris neseniai perspėjo, kad suteikus
Kijevui pagalbą karinėmis priemonėmis „konfliktas gali būti
permestas į naują fazę“ ir įsiplieksti „pavojingas nuolatinis
eskalavimas tarp Ukrainos ir Rusijos“.
JAV Kongresas pasisako už ginklų tiekimą, teigdamas, kad tai
padėtų Ukrainos vyriausybei „apginti savo suverenią teritoriją
nuo neišprovokuotos ir besitęsiančios Rusijos Federacijos
agresijos“. JAV prezidentas Barackas Obama kol kas susilaiko nuo
ginkluotės tiekimo, bet tokios galimybės ateityje neatmeta.
Vakarai teigia, kad Rusija siunčia ginkluotę ir karius padėti
Ukrainos rytuose kovojantiems separatistams.
V.Ušacko teigimu, ES turi remti Ukrainos ekonomines ir politines
reformas, stabilizuoti šalį, bet tuo pačiu reikia „būti
realistais ir ieškoti sąlyčio taškų, kaip mes galime derybomis su
Rusija deeskaluoti konfliktą“, įskaitant derybas dėl dujų
tiekimo.
„(...) turime pripažinti, kad mes neisime kovoti ir žūti už
Ukrainą ir mes neisime pakeisti Rusijos, nes mes to nepadarysime“,
– sakė diplomatas.
V.Ušackas pakartojo, kad priklausomai nuo situacijos Rytų
Ukrainoje ES yra pasirengusi įvesti papildomas sankcijas arba jas
atšaukti.