„Praėjo dešimt dienų, kai paskelbiau, kad jau galima
užsirašyti, ir jau turime per 100 savanorių“, – sakė ministras.
Anot jo, atlikti privalomąją karo tarnybą bus pakviesti tik
apie 2 proc. šaukiamojo amžiaus jaunuolių.
Antradienį Seimui pateiktame Karo prievolės įstatymo pataisų
projekte numatyta, kad į privalomąją karo tarnybą bus šaukiami
vyrai nuo 19 iki 26 metų. Savanoriškai ateiti tarnauti galės 18-38
metų asmenys.
Už projektą po pateikimo balsavo 98 Seimo nariai, vienas
susilaikė. Toliau jį svarstys parlamento komitetai.
Į Karo prievolės įstatymą taip pat siūloma įrašyti normą,
kad šaukimas vykdomas teritoriniu principu. Planuojama sudaryti
šešias šaukiamųjų eiles pagal regionus. Tuomet iš tų sąrašų
bus atrinkti asmenys, kurie pagal įstatymo normas gali būti
pašaukti atlikti privalomąją karo tarnybą.
Be to, projekte nurodyta, kad šauktiniais negalės būti
įtariamieji ir kaltinamieji baudžiamajame procese arba atliekantys
bausmę, taip pat pripažinti kaltais dėl tyčinių nusikaltimų ir
(arba) atlikusieji laisvės atėmimo bausmę.
Dėl objektyvių priežasčių negalint įteikti prievolininkui
šaukimo šis nurodymas pasirašytinai bus įteikiamas kartu su karo
prievolininku gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams ar fiziniams
ir juridiniams asmenims, susijusioms su karo prievolininku darbo,
mokslo ir studijų teisiniais santykiais.
Ši norma sukėlė abejonių kai kuriems parlamentarams.
„Kiekvienas žmogus, kuris gauna šaukimą, jam yra 18 metų,
jis yra veiksnus, pilnateisis, pilnametis, ir kiekvienas žmogus,
pagal mūsų Konstituciją, atsako už savo veiksmus. Perkelti
prievolę kažkam kitam – ar tai būtų tėvai, broliai, seserys, ar
draugai – manau, tiesiog prieštarauja mūsų įstatymams, kodeksams
ir pačiai Konstitucijai. Iš esmės tai yra yra žmogaus teisių
pažeidimas (...) Pats žmogus turi gauti tą šaukimą“, – teigė
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Linas Balsys.
Dokumente taip pat nurodyta prievolė išvykus į kitą valstybę
nuolat ar laikinai, ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui,
nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo išvykimo
informuoti karo prievolę administruojančią krašto apsaugos
sistemos instituciją apie savo faktinę gyvenamąją, darbo ar
studijų vietą.
J.Olekas taip pat pristatė projekte numatytą finansinį
šauktinių skatinimą. Atsižvelgiant į šauktinio tarnybos
vertinimą, kas mėnesį būtų kaupiama speciali įmoka. Ji svyruotų
nuo 170 iki 70 eurų per mėnesį. Šis kaupiamasis fondas
ketvirtadaliu padidės, jeigu jaunuolis į privalomąją karo tarnybą
atvyks savo noru.
Anksčiau krašto apsaugos ministras taip pat yra minėjęs, kad
be to kiekvienas šauktinis gautų 140 eurų išmoką.
Pateiktame projekte taip pat numatyta galimybė atidėti būsto
paskolos mokėjimą iki privalomosios karo tarnybos pabaigos.
„Įpareigojimas mokėti palūkanas išlieka, nebent šalys
susitartų kitaip. Pasibaigus nuolatinės privalomosios pradinės karo
tarnybos laikotarpiui bendru šalių sutarimu yra perskaičiuojamos
atidėtos būsto kreditavimo sutarties kredito dalys ir sudaromas
atnaujintas mokėjimo grafikas“, – nurodoma projekte.
„Darbietis“ Vytautas Gapšys siūlė griežčiau bankus
įpareigoti atidėti ir paskolos, ir palūkanų mokėjimą.
„Tai nėra labai didelis skaičius žmonių, kuriuos tai
paliestų. Bankai tikrai dėl to nenukentėtų. Manau, valstybės
prestižo klausimas – užtikrinti, kad tie žmonės, kurie atlieka
pareigą tėvynei, kuri apibrėžta ir konstituciškai, galėtų
turėti tam visas reikiamas sąlygas. (...) Aiškiai įstatyme turi
būti numatyta, kad bankai atideda tiek kredito mokėjimą, tiek
palūkanų mokėjimą tam laikotarpiui. Tikrai bankai dėl to
išgyvens“, – sakė V.Gapšys.
Atsižvelgdamas į susidariusią geopolitinę padėtį kovą
Seimas priėmė įstatymo pataisą ir grąžino privalomąją karo
tarnybą. Jau šį rudenį planuoja į kariuomenę pakviesti 3-3,5
tūkst. šauktinių.