Jos parengtos atsižvelgiant į atnaujinamą karo prievolininkų šaukimą į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir siekiant užtikrinti tinkamą karo prievolės organizavimą ir administravimą.
Teikiamais pakeitimais taip pat siūloma numatyti priemones, skatinsiančias karo prievolės atlikimą.
Naujomis pataisomis siūloma atsisakyti aukštųjų mokyklų absolventų (iki 38 metų) šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą.
Karo prievolininkai būtų šaukiami tik nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai). Tačiau, pasak ministro, į privalomąją pradinę karo tarnybą išliktų galimybė ateiti savo noru nuo 18 iki 38 metų.
Teikiamais projektais yra numatoma įpareigoti artimuosius ir darbdavius perduoti kvietimą šauktiniams atlikti karo tarnybą.
Siūloma nustatyti, kad dėl objektyvių priežasčių karo prievolininkui negalint atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, šaukimą įteikti kitiems asmenims.
Šie nurodymai galėtų būti įteikiami su karo prievolininku gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams, taip pat fiziniams ir juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms, ir jų padaliniams, kurie susiję su karo prievolininku darbo, mokslo ir studijų teisiniais santykiais, taip pat valstybės ir savivaldybių institucijoms teikiančioms karo prievolininkui socialinio draudimo, užimtumo rėmimo ar kitas viešąsias paslaugas.
„Įteikus karo prievolę administruojančios institucijos nurodymą anksčiau minėtiems asmenims, jie nedelsdami privalės šį nurodymą perduoti šaukiamam karo prievolininkui“, – pažymima dokumento aiškinamajame rašte.
Krašto apsaugos ministras taip pat siūlo sudaryti ne vieną prievolininkų sąrašą, o šešis (pagal regionus).
„Kiekviename regione būtų proporcingai pagal ten gyvenančių šauktinių skaičių sudaromas sąrašas ir tam regionui suteikiama užduotis pakviesti tam tikrą šauktinių skaičių“, – kalbėjo J.Olekas.
Projektu numatoma papildyti privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo pagrindus ir numatyti, kad privalomoji pradinė karo tarnyba yra atidedama karo prievolininkams, pripažintiems kaltais dėl tyčinių nusikaltimų ir (arba) atlikusiems laisvės atėmimo bausmę.
„Tokiu būdu būtų užtikrinama, kad tarp tarnybą atliekančių karo prievolininkų būtų kuo mažiau abejotinos reputacijos asmenų, galinčių daryti neigiamą įtaką ir kelti grėsmę ne tik kitiems tarnybą atliekantiems karo prievolininkams, bet ir visuomenei“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Teisės aktų pakeitimais siūloma nustatyti naują nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių ar baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujančių Lietuvos piliečių skatinimo priemonę – pinigines išmokas, skaičiuojamas kas mėnesį ir priklausančios nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų.
Keturios bazinės socialinės išmokos būtų skiriamos asmenims, kurių tarnyba įvertinta labai gerai. Trys bazinės socialinės išmokos – asmenims, kurių tarnyba įvertina gerai, 2 bazinės socialinės išmokos – asmenims, kurių tarnyba įvertinta patenkinamai.
Asmenims savo noru atliekantiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar dalyvaujantiems baziniuose kariniuose mokymuose išmokos būtų didinamos 25 procentais.
Pagal projektą, karo prievolę atliekančių piliečių prašymu galėtų būti atidedamas suteikto kredito dalies įmokų mokėjimas, tačiau įpareigojimas mokėti palūkanas išliktų, nebent šalys susitartų kitaip.
Po pristatymo už naujas nuostatas balsavo 98 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras.
Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi skubos tvarka Seimo komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama sugrįžti ketvirtadienį.
