„Dalis studentų, ypač tų, kurie pagalvoja, kad nesimokys
Lietuvoje, jie neturi privalomumo laikyti valstybinį lietuvių kalbos
egzaminą ir apsiriboja tik mokykliniu, kuris yra, pripažinkime,
žemesnio lygio. Kadangi šiandien kalbėjome apie lietuvių kalbos ir
prestižą, ir egzaminą, ir rezultatus, ir gebėjimus, mes turime
aiškiai pasakyti – lietuvių kalbą mes dedame į pakankamai
garbingą vietą, baigiant bendrąjį išsilavinimą. Ir aš
iškėliau klausimą komitetui, kaip jie žiūrėtų, jei tas
egzaminas – valstybinis – pasidarytų privalomas“, – žurnalistams
po Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžio sakė
D.Pavalkis.
Šiuo metu abiturientai gali rinktis, kokį laikyti baigiamąjį
lietuvių kalbos egzaminą – valstybinį ar mokyklinį. Stojantys į
valstybės finansuojamas vietas universitetuose privalo būti
išlaikę valstybinį lietuvių kalbos egzaminą.
Ministras sakė, jog mintį dėl privalomo lietuvių kalbos
valstybinio egzamino jis iškėlė norėdamas paskatinti diskusiją,
„nes laukia ir užsienio kalbos egzamino, ir matematikos egzamino,
ar gamtamokslio galbūt ateityje egzamino įteisinimas – ar tai tik
bus kaip slenkstis įstoti į aukštąją mokyklą, ar bus būtina
sąlyga pabaigti bendrąjį išsilavinimą Lietuvoje“.
„Klausimas yra tik tas, ar mes turime kalbėti apie tai, kaip
priėmimo sąlygą į aukštąsias mokyklas, ar mes sakome, kad
Lietuvoje žmogus turi bendrąjį išsilavinimą, kai jis išlaiko
lietuvių kalbos egzaminą, užsienio kalbą ir matematiką. Čia
diskusijos klausimas“, – sakė D.Pavalkis.
Šiuo metu abiturientams yra vienintelis privalomas baigiamasis
egzaminas – lietuvių kalbos, jį galima laikyti tiek valstybinį,
tiek mokyklinį. Kiti egzaminai pasirenkami pagal studijų
prioritetus.