„Dalis studentų, ypač tų, kurie pagalvoja, kad nesimokys Lietuvoje, jie neturi privalomumo laikyti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą ir apsiriboja tik mokykliniu, kuris yra, pripažinkime, žemesnio lygio. Kadangi šiandien kalbėjome apie lietuvių kalbos ir prestižą, ir egzaminą, ir rezultatus, ir gebėjimus, mes turime aiškiai pasakyti – lietuvių kalbą mes dedame į pakankamai garbingą vietą, baigiant bendrąjį išsilavinimą. Ir aš iškėliau klausimą komitetui, kaip jie žiūrėtų, jei tas egzaminas – valstybinis – pasidarytų privalomas“, – žurnalistams po Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžio sakė D.Pavalkis.
Šiuo metu abiturientai gali rinktis, kokį laikyti baigiamąjį lietuvių kalbos egzaminą – valstybinį ar mokyklinį. Stojantys į valstybės finansuojamas vietas universitetuose privalo būti išlaikę valstybinį lietuvių kalbos egzaminą.
Ministras sakė, jog mintį dėl privalomo lietuvių kalbos valstybinio egzamino jis iškėlė norėdamas paskatinti diskusiją, „nes laukia ir užsienio kalbos egzamino, ir matematikos egzamino, ar gamtamokslio galbūt ateityje egzamino įteisinimas – ar tai tik bus kaip slenkstis įstoti į aukštąją mokyklą, ar bus būtina sąlyga pabaigti bendrąjį išsilavinimą Lietuvoje“.
„Klausimas yra tik tas, ar mes turime kalbėti apie tai, kaip priėmimo sąlygą į aukštąsias mokyklas, ar mes sakome, kad Lietuvoje žmogus turi bendrąjį išsilavinimą, kai jis išlaiko lietuvių kalbos egzaminą, užsienio kalbą ir matematiką. Čia diskusijos klausimas“, – sakė D.Pavalkis.
Šiuo metu abiturientams yra vienintelis privalomas baigiamasis egzaminas – lietuvių kalbos, jį galima laikyti tiek valstybinį, tiek mokyklinį. Kiti egzaminai pasirenkami pagal studijų prioritetus.
