Lietuvos valstybės siena su Rusijos Federacija prasideda nuo
Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos sienų sankirtos taško „Vištytis“,
eina sausuma, Vištyčio ežeru, Lieponos upe, Matlaukio tvenkiniu,
Širvintos upe, Šešupe, Nemunu, Kuršių mariomis, Kuršių nerija,
Baltijos jūra.
Sausumoje ir prie vandens telkinių statomi valstybės sienos
ženklai. Pavyzdžiui, vykdant demarkavimo darbus nuo Smalininkų
Jurbarko rajone iki Nemuno žiočių 109 km atkarpoje buvo įrengti
155 Lietuvos pasienio stulpai.
Iki šių metų pabaigos planuojama baigti žymėti sieną nuo
trišalio sankirtos taško „Vištytis“ iki Smalininkų. 135 km
ruože bus pastatyta apie 350 sienos ženklų.
Lietuvos pusėje sausumoje 13 metrų pasienio juosta išvaloma nuo
medžių, krūmų ir kitos augalijos. Čia įrengiama kontrolinė
pėdsakų juosta, pasienio patrulio takas ir kiti valstybės sienos
apsaugai užtikrinti reikalingi įrenginiai bei inžinerinės
sistemos.
Siena jau pažymėta ir Kuršių nerijoje. Du valstybės sienos
ženklai įrengti prie kelio Klaipėda – Nida – Kaliningradas.
Kopose įrengti septyni specialūs valstybių sienos ženklai.
Siena vandens telkiniuose žymima plūdurais. Pavyzdžiui,
Vištyčio ežere Lietuva pastatė 23 tokius plūdurus. Jie ežere yra
nuolat. Rusija įrengė valstybių sienos ženklus – plūdurus
Kuršių mariose. Šis plūdurai prieš žiemos periodą nuimami, o
pavasarį pastatomi. Žiemą ant ledo čia statomos gairės,
žyminčios valstybių sienos liniją.
VSAT šiemet numato baigti ženklinti sieną įrengiant penki
ženklus – plūdurus bevardžiame upelyje tarp Skirvytės (Tiesioji)
ir Kuršių marių.
Iš viso sienos ženklinimo darbai Lietuvai atsieis apie 1 mln.
216 tūkst. eurų.
Lietuvos siena su Rusija sausuma, upėmis ir tvenkiniais eina
253,7 km, Kuršių mariomis – 18,5 km, jūra – 22,2 km.
Sienos su Rusija ruožas yra paskutinė ženklinama Lietuvos
sienos dalis, nes su Baltarusija, Lenkija ir Latvija šie darbai jau
atlikti anksčiau.