Lietuvos valstybės siena su Rusijos Federacija prasideda nuo Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos sienų sankirtos taško „Vištytis“, eina sausuma, Vištyčio ežeru, Lieponos upe, Matlaukio tvenkiniu, Širvintos upe, Šešupe, Nemunu, Kuršių mariomis, Kuršių nerija, Baltijos jūra.
Sausumoje ir prie vandens telkinių statomi valstybės sienos ženklai. Pavyzdžiui, vykdant demarkavimo darbus nuo Smalininkų Jurbarko rajone iki Nemuno žiočių 109 km atkarpoje buvo įrengti 155 Lietuvos pasienio stulpai.
Iki šių metų pabaigos planuojama baigti žymėti sieną nuo trišalio sankirtos taško „Vištytis“ iki Smalininkų. 135 km ruože bus pastatyta apie 350 sienos ženklų.
Lietuvos pusėje sausumoje 13 metrų pasienio juosta išvaloma nuo medžių, krūmų ir kitos augalijos. Čia įrengiama kontrolinė pėdsakų juosta, pasienio patrulio takas ir kiti valstybės sienos apsaugai užtikrinti reikalingi įrenginiai bei inžinerinės sistemos.
Siena jau pažymėta ir Kuršių nerijoje. Du valstybės sienos ženklai įrengti prie kelio Klaipėda – Nida – Kaliningradas. Kopose įrengti septyni specialūs valstybių sienos ženklai.
Siena vandens telkiniuose žymima plūdurais. Pavyzdžiui, Vištyčio ežere Lietuva pastatė 23 tokius plūdurus. Jie ežere yra nuolat. Rusija įrengė valstybių sienos ženklus – plūdurus Kuršių mariose. Šis plūdurai prieš žiemos periodą nuimami, o pavasarį pastatomi. Žiemą ant ledo čia statomos gairės, žyminčios valstybių sienos liniją.
VSAT šiemet numato baigti ženklinti sieną įrengiant penki ženklus – plūdurus bevardžiame upelyje tarp Skirvytės (Tiesioji) ir Kuršių marių.
Iš viso sienos ženklinimo darbai Lietuvai atsieis apie 1 mln. 216 tūkst. eurų.
Lietuvos siena su Rusija sausuma, upėmis ir tvenkiniais eina 253,7 km, Kuršių mariomis – 18,5 km, jūra – 22,2 km.
Sienos su Rusija ruožas yra paskutinė ženklinama Lietuvos sienos dalis, nes su Baltarusija, Lenkija ir Latvija šie darbai jau atlikti anksčiau.
