Tai įteisinančios kelių įstatymų pataisos toliau bus
svarstomos Seime.
Projektu siūloma nustatyti asmens pareigą deklaruoti
gyvenamąją vietą bei nurodyti visas šios pareigos išimtis –
numatyti baigtinį asmenų, kurie gali būti įtraukti į neturinčių
gyvenamosios vietos piliečių apskaitą, sąrašą. Taip pat Seimui
siūloma nustatyti maksimalius terminus, kuriam laikui asmenys į
apskaitą gali būti įtraukiami.
Kaip nurodoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte, kasmet
gyvenamosios vietos neturinčių asmenų registruojama vis daugiau –
2008-aisiais birželį tokių šalyje buvo 55,6 tūkst., 2010-ųjų
pradžioje – 71,9 tūkst., o 2015-aisiais – 107,9 tūkstančių. Tuo
metu gyvenamosios vietos visiškai nedeklaravo dar 122,9 tūkst.
asmenų.
Siūlomomis pataisomis būtų numatyta, jog nuomininkams,
siekiantiems deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame būste,
nebereikėtų jo savininko sutikimo, tačiau užtektų pateikti
nuomos, panaudos sutartį ar kitą dokumentą. Tikimasi, kad taip
būtų išvengta šiuo metu dažno piktnaudžiavimo, kuomet savininkas
nesutinka, kad jo bute gyvenantis nuomininkas deklaruotų čia
gyvenamąją vietą.
Vyriausybė taip pat siūlo nuo 7 iki 15 dienų ilginti ir
terminą, per kurį asmuo privalo deklaruoti gyvenamąją vietą,
reglamentuoti deklaravimo tvarką elektroniniu būdu.
Taip pat siekiama įtvirtinti nuostatą, kad gyvenamosios vietos
deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų
apskaitą savivaldybėse tvarkytų ne tik seniūnija, bet ir kitas
savivaldybės administracijos padalinys, jei taip nuspręstų ,
savivaldybės vykdomoji institucija.