N.Šengeliova nesulaukė pagalbos ir iš Kijevo valdžios. Jos prašymų neskuba tenkinti ir Lietuvos valdininkai – Maskvos spaudimui nepasiduodantys Krymo rusai perspėja: šiandien apiplėšiama Ukraina, rytoj toks pat likimas gali ištikti Lietuvą.
„Nekartokite Ukrainos valdžios klaidų“, – perspėjo į Vilnių ieškoti pagalbos atvykę sutuoktiniai Šengeliovai.
Moteris paaiškino, jog politinio prieglobsčio ji neprašo, nes iš okupuoto Krymo persikėlė ir apsigyveno Kijeve. Tačiau ji padavė prašymą ilgalaikei vizai gauti.
„Norime turėti atvirą langą blogiausiam atvejui, jei ir Kijevas būtų užgrobtas“, – paaiškino N.Šengeliova.
Nesulaužė karininko priesaikos
Šengeliovai tapo viena iš tūkstančių agresyvios Rusijos prezidento Vladimiro Putino politikos aukų. Akibrokštas toks, kad A.Šengeliovas – Rusijos atsargos karininkas. Prieš maždaug 20 metų apsigyvenęs su žmona Kryme, jis priėmė Ukrainos pilietybę. Tačiau moraliniai principai jam neleido atsisakyti vienai šaliai (Rusijai) duotos priesaikos ir prisiekti kitai šaliai (Ukrainai).
Tačiau ir kariauti prieš Ukrainą jis griežtai atsisako. N.Šengeliova paaiškino, kad jos vyras dar SSRS laikais davė priesaiką ginti šalį nuo užsienio priešų, o ne nuo savo liaudies. Dėl tų pačių priežasčių jis atsisakė vykti kariauti prieš Čečėnijos sukilėlius. Taip pora atvyko į Natalijos protėvių iš motinos pusės gimtinę Krymą.
N.Šengeliovos motina – Krymo totorė, Stalino įsakymu su tūkstančiais jos tautiečių ištremta į Vidurinę Aziją.
„Gimiau Kazachstane, aplink mačiau vien stepes. O mama man vis pasakojo apie jūrą, svajonių šalį – Krymą, jo nuostabius sodus, kalnus. Mamos pasakojimai įžiebė ilgesio kibirkštį kraštui, kurį pamilau dar jo nepamačiusi“, – taip kalbėjo Natalija apie kelią, atvedusį ją į sovietmečiu rojaus kampeliu žemėje vadinamą Krymą.
Užgrobė šeimos verslą
Tačiau svajonių žemę dabar trypia „žalieji žmogeliukai“ ir V.Putino kariaunos batai.
N. ir A.Šengeliovai galbūt ir toliau ramiai gyventų rojaus kampelyje, jei kartu su tūkstančiais savo tautiečių rusų būtų priėmę Rusijos pilietybę. Tačiau sutuoktiniai ukrainietiškų pasų į Rusijos Federacijos pasus nekeitė.
„Mano kraujyje nėra nė lašo ukrainietiško. Bet aš liksiu ištikima Ukrainai, nes esu ukrainietė pilietine prasme“, – tvirtai pareiškė N.Šengeliova.
Po SSRS žlugimo ji įkūrė teisinių konsultacijų bendrovę.
Bendrovė veikė sėkmingai, plėtėsi konsultantais pasitikinčių klientų ratas.
Bet praėjusių metų kovo 1-ąją V.Putinas leido Rusijos kariuomenei įžengti į Ukrainą. N.Šengeliovos ir jos kolegų bendrovė, sulaužant tarptautinės teisės normas, buvo pakišta po Rusijos Federacijos jurisdikcijos sparnu iš karto po kovo 16-osios referendumo.
N.Šengeliova buvo nušalinta nuo firmos vadovės pareigų, Maskvos statytiniai perėmė klientūrą, kontaktus.
„Netekau pajamų, žmonių, su kuriais dirbau. Išdavė mane ir bendradarbiai, bet nesmerkiu jų už tai, žmonėms juk gyventi reikia. Labiausiai gaila sunkaus darbo vaisių, laiko, kurį praleidau įsitvirtindama ankštoje teisinių paslaugų rinkoje. Ir, žinoma, neramu dėl ateities. Bet kuriuo atveju nepripažįstu Krymo Rusijos dalimi ir neketinu atsisakyti Ukrainos pilietybės“, – ryžtingai kalbėjo N.Šengeliova.
Įstatymus gerbiantys piliečiai
Jos vyrą, priesaikos Rusijai nesulaužiusį rusą karininką A.Šengeliovą, apniko depresija, kai patyrė skriaudą šalies, kurios kaip tėvynės neišsižadėjo, nors ir priėmė Ukrainos pilietybę.
Tuo tarpu dauguma Kryme dirbusių valdininkų, teisėjų, teisėsaugos pareigūnų išdavė Ukrainą ir prisiekė Rusijai.
Nepriėmę Rusijos pilietybės Šengeliovai Kryme tapo beteisiai. Jie neteko teisės į medicinos pagalbą, socialinę rūpybą.
„Mus perspėjo, kad kiekvienas kareivis, policininkas Kryme mus baus kaip nelegaliai gyvenančius užsienio piliečius“, – sakė V.Putino agresijos įkaite tapusi rusė.
Ukrainai ištikimi likę Krymo rusai persikėlė į Kijevą. Simferopolyje (Krymo autonomijos sostinėje) liko erdvus butas, kurį pardavę sutuoktiniai galėtų tvirčiau įsikurti Kijeve, nors iš dalies padengti nuostolius, patirtus netekus verslo.
Tačiau paaiškėjo, kad to padaryti neįmanoma: visi bankai Kryme pajungti Rusijos bankininkystės sistemai, bankiniai ryšiai su Ukraina nutraukti.
„Deja, Ukrainos valdžia irgi atsisakė mums padėti. Pasirodė, kad negaliu Kijeve atidaryti sąskaitos, o jei ir atidaryčiau, galėčiau pervesti tik nedidelę sumą ir grivinomis, nuvertėjusia valiuta. Net jei butą parduočiau grynaisiais, iš Krymo į Ukrainą galima įsivežti tik 10 tūkst. grivinų. Tai menka suma. Man susidarė įspūdis, jog Kijevo valdžiai Ukrainos piliečiais save tebelaikantys aneksuoto Krymo gyventojai nerūpi. N.Šengeliovai susidarė įspūdis, jog oficialusis Kijevas tylomis lyg ir pripažįsta Krymą Rusijos teritorija.
Nusisuko ir Ukraina
Šengeliovai atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje – jie tapo svetimi ir Rusijai, ir Ukrainai, kuriai nesulaužė pilietinės ištikimybės.
Sutuoktiniai nenori prisiregistruoti Kijeve – jei tik atsiras toks spaudas jų pasuose, pora nebegalės atvažiuoti į Krymą, kur liko jų suaugę vaikai.
N.Šengeliova taip pat kritikavo nacionalistinę Kijevo valdžią už, jos manymu, trumparegišką nepakantumą etniniams Ukrainos rusams.
„Rusų kalba buvo pernelyg ignoruojama, ir tokiu būdu Ukrainos rusai tapo lengvu V.Putino grobiu. Laidų rusų kalba per Ukrainos TV buvo mažai. O per Rusijos kanalus buvo rodomi nuotykiniai, detektyviniai serialai ir muilo operos. Tarp serialų pasirodydavo informacinės laidos, kurių metu skleidžiamos melagingos žinios, šovinistinė propaganda. Ukrainos rusai pasidavė zombių dėžutės, taip vadinu Rusijos televizijos kanalus, įtakai“, – kalbėjo Krymo gyventoja.
Ji ragino nekartoti Ukrainos valdžios klaidų ir per Lietuvos televizijos kanalus rodyti daugiau laidų, patrauklių filmų rusų kalba, kad rusų tautinė mažuma būtų apsaugota nuo iš Kremliaus „zombių dėžutės“ sklindančių nuodų.
Svarbiausia – nepasiduoti mulkinimui
N.Šengeliova paaiškino, kaip atsitiko, kad dauguma Krymo gyventojų rusų pernai vykusio referendumo metu balsavo už pusiasalio prijungimą prie Rusijos.
„Kryme dauguma gyventojų – pensininkai. Klimatas geras, žmonės čia ilgai gyvena. Taip jau yra, kad pensininkai savo jaunystę tapatina su SSRS, laikais, kai Krymą turtingu pavertė poilsiautojai iš visos Sovietų Sąjungos. Senukai nesuvokia, jog Rusija jau ne SSRS. Į Krymą atvažiuoja tik saujelė turtingų rusų iš Maskvos, Sankt Peterburgo. Bet didmiesčiai – tai ne Rusija. Tikroji Rusija prasideda už maždaug 200 kilometrų nuo didmiesčių. Vaizdai ten kraupūs – rusų tauta provincijoje gyvena be elektros, dujų, baisiame skurde“, – pasakojo N.Šengeliova.
Sutuoktiniai Lietuvoje politinio prieglobsčio neprašo, pripažįsta, kad Ukrainoje jų niekas nepersekioja. Vilniuje gyveno ir yra palaidotos A.Šengeliovo močiutė ir teta.
Sutuoktiniai tikisi, kad šios aplinkybės padės jiems gauti ilgalaikę vizą, kuri leistų laisvai atvykti ir išvykti iš Lietuvos.
„Mes neprašome Lietuvos politinio prieglobsčio, pašalpų ar kitos paramos. Norime tik turėti atsargines duris, į kurias galėtume pasibelsti, jei V.Putino kariauna pasirodytų ir Kijeve. Tai įmanoma – anksčiau neįsivaizdavau, kad nuostabų Krymo kraštovaizdį sudarkys riaumojantys tankai. Bet taip įvyko. Man labai gėda dėl tų rusų, kurie sutiko Maskvos agresorius su gėlėmis. Neduok Dieve, jums, lietuviams, patirti tai, ką patyrė Ukraina. Todėl maldauju – nekartokite ukrainiečių klaidų“, – patarė Ukrainai ištikima likusi rusė.