Niekas neturi teisės skųstis, kad saugaus eismo prievaizdai nesuteikė
galimybės Kauno gatvėmis važiuoti greičiau. Net ir gatvių danga pernai
pagerėjo, tačiau aiškėja, kad vairuotojai neišlaikė šio pasitikėjimo
egzamino. Ir taip nutiko nebe pirmą kartą.
Dar 2012-ųjų pavasarį didžiausias leistinas automobilių greitis nuo 60
iki 50 kilometrų per valandą buvo sumažintas Tunelio gatvėje, mat vos
per porą mėnesių pėsčiųjų perėjoje ties Dainų slėniu nukentėjo du
žmonės, o patruliai nespėjo fiksuoti mašinų susidūrimų Tunelio gatvės ir
Radvilėnų plento sankirtoje.
Tais pačiais metais leistinas greitis nuo 70 iki 60 kilometrų per
valandą buvo sumažintas Europos prospekte, nes miesto tvarkymo įmonių
darbuotojams pabodo remontuoti ties didžiuoju posūkiu suniokotus
metalinius atitvarus.
Susidaro įspūdis, kad kauniečiai visiškai nepasimokė ir tiesiog trokšta
daugiau greičio apribojimų. Savivaldybės Saugaus eismo komisija tuo
pasirūpino – leistiną greitį sumažino dar trijose Kauno gatvėse.
Labai greitai kelių ženklų, leistiną greitį ribojančių iki 60 kilometrų
per valandą, neliks Šiaurės prospekte, Neries krantinėje ir Panerių
gatvėje. Kauno kelių policijos valdybos viršininkas D.Česnauskas
paaiškino priežastį – net 70 proc. eismo nelaimių pernai mieste įvyko
dėl leistino greičio viršijimo.
Kai 50 kilometrų per valandą greičiu važiuojantis automobilis partrenkia
pėsčiąjį, šio galimybės išgyventi siekia 30 procentų. Mašinos greičiui
padidėjus iki 60 kilometrų per valandą, tikimybė žmogui likti gyvam
sumenksta iki 10 procentų.
D.Česnausko žiniomis, Šiaurės prospekte šiemet jau žuvo vienas žmogus,
ir dėl šio įvykio kaltas tik pernelyg didelis greitis. Panerių gatvėje
mirčių pavyko išvengti, tačiau mašinų susidūrimai labai dažni, žalojami
vairuotojai ir keleiviai.
Pareigūno susirūpinimą galima suprasti – pastaraisiais metais eismo
įvykių statistika prastėjo. Šiemet Kauno apksrityje eismo įvykių metu
jau žuvo 8 žmonės, 194 sužaloti. Labai didelė tikimybė, kad skaičiai
bus liūdnesni negu pernai, nes 2014-aisiais iki gegužės pradžios žuvo 9
žmonės, o 189 buvo sužaloti.
Taigi nereikėtų stebėtis ir piktintis, jeigu leistinas greitis netrukus
bus sumažintas Karaliaus Mindaugo bei Taikos prospektuose, Nuokalnės ar
net Užnemunės gatvėse.
Sakysite, vairuotojai vis vien nepaisys apribojimų ir drąsiai spaus
greičio paminą? Apie tai jau pagalvota. Vien šiais metais Kaune turėtų
atsirasti 10 stacionarių transporto priemonių greičio matuoklių. Per
porą ateinančių metų – dar po 10.
Štai tuomet situacija bus panaši kaip Vilniaus gatvėse, kuriose dėl
tokių prietaisų gausos beveik nėra galimybių įsibėgėti arba tenka
tyrinėti pareigūnų atsiųstus protokolus ir atsisveikinti su solidžia
pinigų suma už padarytą pažeidimą.
Vairuotojai neturėtų piktintis, jeigu mieste prie pėsčiųjų perėjų
atsiras dar daugiau kalnelių, kurie yra bene veiksmingiausia priemonė
mažinti transporto priemonių greitį.
Visi šie apribojimai – tik dėl vairuotojų nesugebėjimo pasirinkti saugų
greitį, nors tos kelios kelyje sutaupytos minutės dažniausiai neturi
jokios reikšmės.
Sunku patikėti, tačiau rūpesčių Kaune jau kelia ir nesaugiu greičiu
lekiantys dviratininkai, todėl Saugaus eismo komisija uždraudė jiems
važinėti vienoje Parodos gatvės pusėje esančiu šaligatviu.
Gyventojai skundėsi, kad dviratininkai nuo kalno lekia lyg pamišę, todėl
esą baisu net iš namų išeiti. Nors po dviračio ratais Kaune turbūt dar
nežuvo nei vienas pėsčiasis, o šis sprendimas buvo prieštaringai
įvertintas dviratininkų bendruomenėje, komisija turbūt nusprendė
nerizikuoti ir iš anksto ėmėsi apribojimų.
Gal dviratininkai Kaune greitesni negu kituose šalies miestuose?
Lieka tikėtis, kad stacionarių greičio matuoklių padarytose
nuotraukose pareigūnai jų neišvys.
Taip pat būtų labai gerai, kad miesto parkų takuose nereikėtų taikyti
greičio apribojimų vaikų vežimėliams.
„Laikinoji sostinė“