Niekas neturi teisės skųstis, kad saugaus eismo prievaizdai nesuteikė galimybės Kauno gatvėmis važiuoti greičiau. Net ir gatvių danga pernai pagerėjo, tačiau aiškėja, kad vairuotojai neišlaikė šio pasitikėjimo egzamino. Ir taip nutiko nebe pirmą kartą.
Dar 2012-ųjų pavasarį didžiausias leistinas automobilių greitis nuo 60 iki 50 kilometrų per valandą buvo sumažintas Tunelio gatvėje, mat vos per porą mėnesių pėsčiųjų perėjoje ties Dainų slėniu nukentėjo du žmonės, o patruliai nespėjo fiksuoti mašinų susidūrimų Tunelio gatvės ir Radvilėnų plento sankirtoje.
Tais pačiais metais leistinas greitis nuo 70 iki 60 kilometrų per valandą buvo sumažintas Europos prospekte, nes miesto tvarkymo įmonių darbuotojams pabodo remontuoti ties didžiuoju posūkiu suniokotus metalinius atitvarus.
Susidaro įspūdis, kad kauniečiai visiškai nepasimokė ir tiesiog trokšta daugiau greičio apribojimų. Savivaldybės Saugaus eismo komisija tuo pasirūpino – leistiną greitį sumažino dar trijose Kauno gatvėse.
Labai greitai kelių ženklų, leistiną greitį ribojančių iki 60 kilometrų per valandą, neliks Šiaurės prospekte, Neries krantinėje ir Panerių gatvėje. Kauno kelių policijos valdybos viršininkas D.Česnauskas paaiškino priežastį – net 70 proc. eismo nelaimių pernai mieste įvyko dėl leistino greičio viršijimo.
Kai 50 kilometrų per valandą greičiu važiuojantis automobilis partrenkia pėsčiąjį, šio galimybės išgyventi siekia 30 procentų. Mašinos greičiui padidėjus iki 60 kilometrų per valandą, tikimybė žmogui likti gyvam sumenksta iki 10 procentų.
D.Česnausko žiniomis, Šiaurės prospekte šiemet jau žuvo vienas žmogus, ir dėl šio įvykio kaltas tik pernelyg didelis greitis. Panerių gatvėje mirčių pavyko išvengti, tačiau mašinų susidūrimai labai dažni, žalojami vairuotojai ir keleiviai.
Pareigūno susirūpinimą galima suprasti – pastaraisiais metais eismo įvykių statistika prastėjo. Šiemet Kauno apksrityje eismo įvykių metu jau žuvo 8 žmonės, 194 sužaloti. Labai didelė tikimybė, kad skaičiai bus liūdnesni negu pernai, nes 2014-aisiais iki gegužės pradžios žuvo 9 žmonės, o 189 buvo sužaloti.
Taigi nereikėtų stebėtis ir piktintis, jeigu leistinas greitis netrukus bus sumažintas Karaliaus Mindaugo bei Taikos prospektuose, Nuokalnės ar net Užnemunės gatvėse.
Sakysite, vairuotojai vis vien nepaisys apribojimų ir drąsiai spaus greičio paminą? Apie tai jau pagalvota. Vien šiais metais Kaune turėtų atsirasti 10 stacionarių transporto priemonių greičio matuoklių. Per porą ateinančių metų – dar po 10.
Štai tuomet situacija bus panaši kaip Vilniaus gatvėse, kuriose dėl tokių prietaisų gausos beveik nėra galimybių įsibėgėti arba tenka tyrinėti pareigūnų atsiųstus protokolus ir atsisveikinti su solidžia pinigų suma už padarytą pažeidimą.
Vairuotojai neturėtų piktintis, jeigu mieste prie pėsčiųjų perėjų atsiras dar daugiau kalnelių, kurie yra bene veiksmingiausia priemonė mažinti transporto priemonių greitį.
Visi šie apribojimai – tik dėl vairuotojų nesugebėjimo pasirinkti saugų greitį, nors tos kelios kelyje sutaupytos minutės dažniausiai neturi jokios reikšmės.
Sunku patikėti, tačiau rūpesčių Kaune jau kelia ir nesaugiu greičiu lekiantys dviratininkai, todėl Saugaus eismo komisija uždraudė jiems važinėti vienoje Parodos gatvės pusėje esančiu šaligatviu.
Gyventojai skundėsi, kad dviratininkai nuo kalno lekia lyg pamišę, todėl esą baisu net iš namų išeiti. Nors po dviračio ratais Kaune turbūt dar nežuvo nei vienas pėsčiasis, o šis sprendimas buvo prieštaringai įvertintas dviratininkų bendruomenėje, komisija turbūt nusprendė nerizikuoti ir iš anksto ėmėsi apribojimų.
Gal dviratininkai Kaune greitesni negu kituose šalies miestuose? Lieka tikėtis, kad stacionarių greičio matuoklių padarytose nuotraukose pareigūnai jų neišvys.
Taip pat būtų labai gerai, kad miesto parkų takuose nereikėtų taikyti greičio apribojimų vaikų vežimėliams.
„Laikinoji sostinė“
