Tai numatantį projektą kadenciją baigianti sostinės taryba
svarstys paskutiniajame posėdyje kitą savaitę.
Kaip BNS sakė Vilniaus tarybos sekretorius Miroslavas
Monkevičius, suteikti šį titulą buvusiam socialdemokratų vadovui
nusprendė kadenciją baigianti valdančioji dauguma.
„Teikti nominacijas gali bet kas – kai kada tai būna
visuomeninės organizacijos, kai kada asmenys, asmenų grupės. Šiuo
atveju po teikimu pasirašiusios valdančiosios daugumos frakcijos“,
– sakė jis.
M.Monkevičius patvirtino, kad pagal nerašytą taisyklę, asmenys
Vilniaus garbės piliečiais jiems mirus skelbiami praėjus ne mažiau
nei penkeriems metams po mirties.
BNS žiniomis, projektą paskelbti A.M.Brazauską garbės
piliečiu inicijavo kadenciją baigiantis meras Artūras Zuokas,
iniciatyvą parėmė ir dalis kadenciją baigiančios tarybos
opozicijos atstovų.
Prezidentas A.M.Brazauskas mirė 2010 metų birželio 26 dieną.
Lietuvos prezidento pareigas jis ėjo 1993-1998 metais, o 2001-2006
metais buvo Vyriausybės vadovu.
Nepriklausomybės judėjimo laikotarpiu, 1988-1990 metais A.M.
Brazauskas vadovavo Lietuvos komunistų partijai.
Vilniaus garbės piliečiais paskutinįkart 2013-aisiais paskelbti
poetas ir vertėjas, JAV Jeilio universiteto profesorius Tomas
Venclova bei Izraelio prezidentas Shimonas Peresas.
Šis titulas 1996-aisiais taip pat yra suteiktas buvusiam JAV
prezidentui Ronaldui Wilson Reaganui bei
buvusiam Islandijos užsienio reikalų ministrui Jonui Baldvinui
Hannibalssonui, 2000-aisiais garbės
piliečiais tapo monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas ir dirigentas bei
violončelininkas Mstislavas Leopoldovičius Rostropovičius,
2001-aisiais – buvęs JAV Atstovų rūmų pirmininkas Johnas Dennis
Hastertas ir Nobelio premijos laureatas,
poetas Czeslawas Miloszas, 2002-aisiais – poetas
Justinas Marcinkevičius, 2003-iaisiais – buvęs JAV prezidento
patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Zbigniewas Brzezinskis
, 2006-aisiais – matematikos profesorius Jonas
Kubilius, 2012-aisiais – architektas ir dainininkas Algirdas
Kaušpėdas.