Tad paskutiniame tarybos posėdyje kitą savaitę sostinės politikai ketina
Vilniaus garbės piliečio vardą suteikti prezidentui A.Brazauskui.
Gal ir nebūtų nieko keista, kad miesto taryba darbą ketina baigti, kaip
sakoma, skambiu akordu. Tačiau minint anapilin prieš ketverius metus
iškeliavusio prezidento pavardę reikėtų prisiminti, kokios aistros toje
pačioje Vilniaus tarybos salėje dar neseniai virė.
Tarybos nariai turbūt jau pamiršo, kaip jie prieš porą metų kone
sutartinai balsavo tvirtindami asmenų atminimo įamžinimo taisykles.
Tada niekas neabejojo, kad sostinės tarybos dauguma tas taisykles
palaimino būtent siekdama užkirsti kelią pervadinti Žirmūnų tiltą
socialdemokratų patriarcho A.Brazausko vardu.
Įsigaliojus taisyklėms buvo nesunku suskaičiuoti, kad A.Brazausko
vardu tilto Vilniuje nevalia pervadinti bent iki 2020-ųjų. Mat
pastatus, tiltus ar gatves asmenybių vardais Vilniuje galima pakrikštyti
tik praėjus ne mažiau kaip 10 metų nuo jų mirties.
Prieš tai vilniečiai keletą metų svarstė dėl tilto pervadinimo
prezidento vardu. Buvo pasiūlymų A.Brazausko vardu pavadinti ir
gatvę, ir aikštę. Tačiau taisyklės visus pasiūlymus nubraukė. O dabar
štai: A.Brazauskas – Vilniaus garbės pilietis!
Kodėl A.Brazauskui suteiktas Rokiškio krašto garbės piliečio vardas,
aiškinti nereikia. Būsimasis prezidentas gimė Rokiškyje tarnautojų
šeimoje.
Rokiškio krašto garbės piliečiu A.Brazauskas tapo dar jam gyvam esant.
Prezidentas taip pat yra Kaišiadorių rajono garbės piliečiu, kur jis
praleido nemažą gyvenimo tarpsnį.
Kodėl A.Brazauskui dar gyvam suteiktas Neringos piliečio vardas,
galima taip pat numanyti. Nidoje prezidentas mėgdavo ilsėtis, ten
laikė savo jachtą „Tina“.
Tačiau Švenčionių rajono valdžiai teko aiškinti, kodėl A.Brazauskui
suteikia garbės piliečio vardą.
Pasirodo, A.Brazauskas padėjo, kad šį rajoną pasiektų dujotiekis,
iškiltų Švenčionėlių kultūros namai ir kiti svarbūs objektai. Padėjus
A.Brazauskui rajonas sulaukė palankių sprendimų įvairiose valdžios
institucijose.
Ir pagaliau – Švenčionių rajone A.M.Brazauskas turėjo sodybą.
„Sąžiningai ir teisėtai įsigytą“, – pabrėžiama aiškinamajame rašte.
Smalsu, kaip Vilnius paaiškins, kodėl garbės piliečio titulą
A.Brazauskui suteikia tik po švenčioniškių, pagarbinusių prezidentą ir
už tai, kad jis vaizdingame krašte turėjo sodybą?
Ar sostinė pasijuto esanti skolinga dėl to, kad užkirto kelią pavadinti
prezidento vardu vieną iš tiltų? Galbūt.
Juo labiau kad grąžinti šią skolą nekainuoja nė cento. Paskelbė taryba
sprendimą, ir viskas. O ir aistrų garbės piliečio vardas kels mažiau
nei tilto pervadinimas. Juk kas iš mūsų neužsikirsdamas gali
išvardyti visų Vilniaus garbės piliečių pavardes?
„Sostinė“