Tad paskutiniame tarybos posėdyje kitą savaitę sostinės politikai ketina Vilniaus garbės piliečio vardą suteikti prezidentui A.Brazauskui.
Gal ir nebūtų nieko keista, kad miesto taryba darbą ketina baigti, kaip sakoma, skambiu akordu. Tačiau minint anapilin prieš ketverius metus iškeliavusio prezidento pavardę reikėtų prisiminti, kokios aistros toje pačioje Vilniaus tarybos salėje dar neseniai virė.
Tarybos nariai turbūt jau pamiršo, kaip jie prieš porą metų kone sutartinai balsavo tvirtindami asmenų atminimo įamžinimo taisykles.
Tada niekas neabejojo, kad sostinės tarybos dauguma tas taisykles palaimino būtent siekdama užkirsti kelią pervadinti Žirmūnų tiltą socialdemokratų patriarcho A.Brazausko vardu.
Įsigaliojus taisyklėms buvo nesunku suskaičiuoti, kad A.Brazausko vardu tilto Vilniuje nevalia pervadinti bent iki 2020-ųjų. Mat pastatus, tiltus ar gatves asmenybių vardais Vilniuje galima pakrikštyti tik praėjus ne mažiau kaip 10 metų nuo jų mirties.
Prieš tai vilniečiai keletą metų svarstė dėl tilto pervadinimo prezidento vardu. Buvo pasiūlymų A.Brazausko vardu pavadinti ir gatvę, ir aikštę. Tačiau taisyklės visus pasiūlymus nubraukė. O dabar štai: A.Brazauskas – Vilniaus garbės pilietis!
Kodėl A.Brazauskui suteiktas Rokiškio krašto garbės piliečio vardas, aiškinti nereikia. Būsimasis prezidentas gimė Rokiškyje tarnautojų šeimoje.
Rokiškio krašto garbės piliečiu A.Brazauskas tapo dar jam gyvam esant. Prezidentas taip pat yra Kaišiadorių rajono garbės piliečiu, kur jis praleido nemažą gyvenimo tarpsnį.
Kodėl A.Brazauskui dar gyvam suteiktas Neringos piliečio vardas, galima taip pat numanyti. Nidoje prezidentas mėgdavo ilsėtis, ten laikė savo jachtą „Tina“.
Tačiau Švenčionių rajono valdžiai teko aiškinti, kodėl A.Brazauskui suteikia garbės piliečio vardą.
Pasirodo, A.Brazauskas padėjo, kad šį rajoną pasiektų dujotiekis, iškiltų Švenčionėlių kultūros namai ir kiti svarbūs objektai. Padėjus A.Brazauskui rajonas sulaukė palankių sprendimų įvairiose valdžios institucijose.
Ir pagaliau – Švenčionių rajone A.M.Brazauskas turėjo sodybą. „Sąžiningai ir teisėtai įsigytą“, – pabrėžiama aiškinamajame rašte.
Smalsu, kaip Vilnius paaiškins, kodėl garbės piliečio titulą A.Brazauskui suteikia tik po švenčioniškių, pagarbinusių prezidentą ir už tai, kad jis vaizdingame krašte turėjo sodybą?
Ar sostinė pasijuto esanti skolinga dėl to, kad užkirto kelią pavadinti prezidento vardu vieną iš tiltų? Galbūt.
Juo labiau kad grąžinti šią skolą nekainuoja nė cento. Paskelbė taryba sprendimą, ir viskas. O ir aistrų garbės piliečio vardas kels mažiau nei tilto pervadinimas. Juk kas iš mūsų neužsikirsdamas gali išvardyti visų Vilniaus garbės piliečių pavardes?
„Sostinė“
