Norvegijos ambasadorius Vilniuje Dagas M. Halvorsenas teigė, kad
„Lietuvos viešojoje erdvėje atsiradus įvairioms interpretacijoms
dėl norvegų vaikų teisų apsaugos politikos, dauguma lietuvių į
Norvegiją pradėjo žvelgti skeptiškai“.
„Esame įsitikinę, kad reikėtų atkreipti dėmesį į nuo pat
Lietuvos nepriklausomybės atgavimo įvairiose srityse vykstantį
Norvegijos ir Lietuvos bendradarbiavimą, nes Lietuva yra ne tik viena
artimesnių Norvegijos kaimynių bei verslo partnerių – šioje
šalyje gyvena viena didžiausių lietuvių diasporų. Glaudiems
Lietuvos ir Norvegijos ekonominiams bei socialiniams santykiams
būtinas dialogas, dalinimasis informacija ir patirtimi įvairiais
lygmenimis“, – teigė diplomatas, raštu atsakydamas į BNS
klausimą.
„Įvertinusi esamą padėtį, perspektyvas ir galimybes,
ambasada pageidauja suteikti daugiau informacijos ir faktų apie
Norvegijos bei Lietuvos bendradarbiavimą įvairiose srityse, taip pat
pranešti apie abi šalis siejančius ateities planus. Kad tai
padaryti galėtume kuo efektyviau, reikalingos gairės bei įžvalgos
iš vietinės komunikacijos agentūros, todėl kovo pabaigoje ėmėme
bendradarbiauti su „Ad verum“ agentūra“, – teigė diplomatas.
Emigrantų šeimų padėtimi Norvegijoje ypač susirūpinta po to,
kai Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“
šiemet nuo motinos atskyrė mažametį Gabrielių B. Po to, kai
giminaitis jį bandė parvežti į Lietuvą, bet Švedijos pareigūnai
vaiką grąžino Norvegijai, buvo apribotos motinos teisės į vaiką.
„Barnevernet“ veiksmai Lietuvos žiniasklaidoje sulaukė daug
neigiamų vertinimų.