„Lietuvos sostinė Vilnius įprastai yra rami vieta Norvegijos ambasadoriui Dagui Malmeriui Halvorsenui. Vis dėlto taip nebuvo pastaraisiais mėnesiais. Ambasadorius buvo apgultas protestuotojų, jį saugojo policijos pareigūnai ir visa tai kilo dėl Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybos „Barnevernet“ veiksmų.
„Šis klausimas šįmet tapo didžiausia Lietuvos žiniasklaidos istorija ir pastaraisiais mėnesiais atėmė daugiausia mūsų laiko“, – kalbėjo Norvegijos ambasadorius D.M.Halvorsenas.
Diplomatas teigė, kad kartais netgi turi sau įsignybti, kai skaito istorijas apie Norvegiją, – jis negali patikėti tokiais savo šalies apibūdinimais. Dabar Norvegijos ambasadai netgi teko pasamdyti viešųjų ryšių agentūrą, kad pagerintų savo įvaizdį Lietuvoje.
Kraujomaiša – didžiausia pasaulyje
Lietuvos žiniasklaidoje kuriamas baisus Norvegijos vaikų teisių apsaugos sistemos įvaizdis. Laidoje „Valanda su Rūta“ vedėja klausė: „Iš lietuvių Norvegijoje atimami vaikai. Lietuvių vaikai Norvegijoje yra paklausi prekė. Nuo ko viskas prasidėjo?“
Į studiją pakviesta viešnia, norvegų kalbos vertėja Neringa Ozolina, pateikė savo interpretaciją.
„Norvegijoje gimstamumo rodiklis yra mažiausias. Kraujomaiša Norvegijoje pirmauja visame pasaulyje. Taip pat yra ir dėl Downo sindromo ir kitokių apsigimimų“, – kalbėjo N.Ozolina.
„Tai jūs norite pasakyti, kad emigrantų vaikus labai lengva ištraukti iš šeimos ir taip patenkinamas noras šeimos, kuri neturi vaikų? Taip ciniškai, taip paprastai, kaip batų parduotuvėje?“ – klausė laidos vedėja Rūta Mikelkevičiūtė.
„Emigrantų vaikus – taip. Bet nesupraskite manęs klaidingai. Taip pat ir pačių norvegų“, – atsakė N.Ozolina.
Vertėja: „Aš neturiu įrodymų“
Portalas nrk.no susisiekė su vertėja, komentavusia klausimą televizijos laidoje. N.Ozolina gyvena Olesiunde, Norvegijoje, ir Lietuvoje yra dažna komentatorė Norvegijos vaikų rūpybos klausimais. Kalbėdama su nrk.no žurnalistais moteris atidžiau apgalvojo savo atsakymus.
Paklausta, ar mano, kad „Norvegijos visuomenei reikia lietuvių vaikų dėl genetinių priežasčių“, moteris skubėjo teisintis.
„Tai nėra mano asmeninė nuomonė. Kai mes ėmėme tirti, kaip veikia vaikų apsaugos tarnybos, per wordpress.com ir „Statistics Norway“ išsiaiškinome, kad egzistuoja toks ryšys“, – atsakė N.Ozolina.
Ji pabrėžia, kad pati įrodymų neturi, o Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnybos lietuviams nepateikia pakankamai informacijos.
Tokius pareiškimus nuolat girdintis Norvegijos ambasadorius Lietuvoje D.M.Halvorsenas teigė, kad jį šokiruoja, kaip pristatoma Norvegijos „Barnevernet“.
„Teigiama, kad Norvegijoje egzistuoja kraujomaišos tradicijos ir labai paplitęs Downo sindromas. Jie aiškina, kad Norvegijos valdžiai svarbu gauti naujų užsieniečių vaikų, tokių kaip lietuviai, kad sustiprintų savo genetinius išteklius“, – pasakojo ambasadorius.
Visi žino apie „Barnevernet“
Pasakykite Vilniaus gatvėje „Barnevernet“ ir dauguma žmonių supras, apie ką kalbama. Žurnalistai iš nrk.no praeivių Vilniaus gatvėse teiravosi: „Ar žinai, ką reiškia „Barnevernet“?“
„Taip. Visi turintys vaikų Lietuvoje tai žino“, – atsakė viena moteris.
„Labai keista, kaip tokia atvira visuomenė gali būti tokia despotiška imigrantams“, – teigė kitas praeivis.
„Prieš savaitę mano brolio šeima išvyko iš Norvegijos dėl problemų su vaiko teisių apsaugos tarnybomis“, – pasakojo kitas vyras.
Tiesa, yra žmonių, kurie netiki viskuo, ką girdi Lietuvos žiniasklaidoje.
„Aš daugiau tikiu „Barnevernet“. Jei vaikas atimamas iš šeimos, vadinasi, kažkas yra blogai“, – kalbėjo viena praeivė.
„Aš pasitikiu norvegiška praktika. Norvegija yra labai moderni šalis“, – tikino kita praeivė.
Lietuvos valdžia norvegais pasitiki
Lietuvos valdžia pareiškė pasitikėjimą Norvegijos vaikų teisių apsaugos sistema, tačiau šalies parlamento opozicijoje „Barnevernet“ kelia karštas diskusijas.
Aurelija Stancikienė, Lietuvos parlamentarė bei gerai žinoma socialinė konservatorė, yra aktyviai įsitraukusi į šias diskusijas.
„Šiurkštu paimti vaiką tiesiai iš mokyklos neįspėjus nei jo paties, nei jo tėvų. Jie negali pasiimti savo asmeninių daiktų ar atsisveikinti su kambariu. Lietuva tokių drastiškų metodų netaiko. Mums tai nepriimtina“, – aiškino A.Stancikienė.
Šalyje dirbantis Norvegijos ambasadorius mano, kad toks požiūris sumažino norvegų susidomėjimą Lietuva.
„Naujausios apklausos rodo, kad 33 proc. žmonių nepasitiki Norvegijos vaikų teisių apsaugos sistema“, – kalbėjo D.M.Halvorsenas.
Vaikai „norvegizuojami“
Apie Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybą vis dar rašo ir Lietuvos spaudos žurnalistai. Viena jų yra Laima Lavaste. Ji lankėsi Norvegijoje, kur kūrė reportažus apie vaikų teisių apsaugą.
L.Lavaste svarstė, kodėl Norvegijos tarnybos nesiunčia lietuvių vaikų namo – į Lietuvą. Ji taip pat svarsto, ar norvegai ima lietuvių vaikus todėl, kad jiems patiems trūksta žmonių.
„Kai penkiametis lietuvis paimamas į norvegų šeimą, jie kalba norvegiškai. Jei jis ten lieka iki 18 metų, jis norvegizuojamas ir nebėra lietuvis, – nrk.no kalbėjo L.Lavaste. – Tokiu atveju jis pamiršta lietuvių kalbą, savo namus Lietuvoje ir retai mato savo tėvus. Jis tampa norvegu ir nebėra lietuvis. Štai todėl manoma, kad jums reikia daugiau žmonių.“
Dabar Norvegijos ambasadorius teigia, kad pasamdė viešųjų ryšių agentūras, kad pagerintų šalies įvaizdį. Tačiau tai, anot diplomato, gali užtrukti.
Jei abejojate, iš tiesų Norvegijoje nėra didesnis kraujomaišos ar Downo sindromo paplitimas nei kitose Europos šalyse. Tai rodo Norvegijos visuomenės sveikatos instituto duomenys.
Kritikuoja ir Turkija
Vaiko teisių apsauga Norvegijoje sulaukė dėmesio ne tik Lietuvoje, bet ir Turkijoje. Kelios Turkijos televizijos rodė turkų ir norvegų šeimų, iš kurių buvo atimti vaikai, istorijas.
Žymūs turkų žurnalistai užsipuolė Norvegijos „Barnevernet“ ir apkaltino šalies valdžią sistemingai mėginant norvegizuoti turkų vaikus.
Šį vasarį Čekijos prezidentas Milošas Zemanas viename interviu Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistemą palygino net su nacistinės Vokietijos „Lebensborn“ programa.“
