Parlamentarai antradienį priėmė Karo prievolės įstatymo
pataisas. Už jas balsavo 90 Seimo narių, susilaikė du.
Pagal pataisas, į privalomąją karo tarnybą bus šaukiami vyrai
nuo 19 iki 26 metų. Savanoriškai ateiti tarnauti galės 18–38 metų
asmenys.
„Tikiu, kad daugiau tokių neatsakingų eksperimentų su gynyba,
kokie įvyko 2008 metais, – nepasiruošus sustabdyti, daugiau
nebebus. Turime pradėti tartis, kad nuosekliai eisime prie
visuotinės karo tarnybos, kad potencialių priešų atgrasymas būtų
permanentinis“, – sakė buvusi krašto apsaugos ministrė
konservatorė Rasa Juknevičienė.
Šaukimas bus vykdomas teritoriniu principu. Planuojama sudaryti
šešias šaukiamųjų eiles pagal regionus. Tuomet iš tų sąrašų
bus atrenkami asmenys, kurie pagal įstatymo normas gali būti
pašaukti atlikti privalomosios karo tarnybos.
Šaukimo sąrašas bus sudaromas į jį atsitiktine tvarka,
naudojantis kompiuterių programa, surašant potencialius karo
prievolininkus.
Šį vadinamąjį loterijos principą kritikavusi Lietuvos
valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Rima Baškienė teigė,
kad reikia pasiekti, jog „būtų apmokyti visi jaunuoliai“.
Be to, šauktiniais, be kitų išimčių, negalės būti
įtariamieji ir kaltinamieji baudžiamajame procese arba atliekantys
bausmę, taip pat pripažinti kaltais dėl tyčinių nusikaltimų ir
(arba) atlikusieji laisvės atėmimo bausmę.
Dėl objektyvių priežasčių negalint įteikti prievolininkui
šaukimo šis nurodymas pasirašytinai bus įteikiamas kartu su karo
prievolininku gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams ar fiziniams
ir juridiniams asmenims, su karo prievolininku susijusiems darbo,
mokslo ir studijų teisiniais santykiais. Šaukimas bus įteikiamas,
jeigu šie asmenys sutiks jį priimti.
Dokumente taip pat nurodyta prievolė išvykus į kitą valstybę
nuolat ar laikinai, ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui,
nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo išvykimo
informuoti karo prievolę administruojančią krašto apsaugos
sistemos instituciją apie savo faktinę gyvenamąją, darbo ar
studijų vietą.
Atsižvelgiant į šauktinio tarnybos vertinimą, kas mėnesį bus
kaupiama speciali įmoka, kuri bus išmokama asmeniui atlikus
tarnybą. Jos dydis priklausys nuo atliktos tarnybos vertinimo
rezultatų. Asmens tarnybą įvertinus labai gerai už vieną tarnybos
mėnesį bus skaičiuojamos keturios bazinės socialinės išmokos
(152 eurai), gerai įvertintiems – trys bazinės socialinės
išmokos (114 eurų), patenkinamai – dvi bazinės socialinės
išmokos (76 eurai).
Šis kaupiamasis fondas ketvirtadaliu padidės, jeigu jaunuolis į
privalomąją karo tarnybą atvyks savo noru.
Liberalas Andrius Mazuronis kritikavo, kad piniginės išmokos
dydis priklausys nuo subjektyvaus vertinimo.
„Nesutinku, kad šauktinių tarnybą būtų galima vertinti
labai gerai, gerai ir patenkinimai. Nežinau, kaip tai bus daroma. Man
atrodo, kad tame vertinime yra gana daug subjektyvumo, o nuo to
priklauso gana didelis šauktinių išmokų skirtumas“, – pabrėžė
jis.
Pateiktame projekte taip pat numatyta galimybė atidėti būsto
paskolos mokėjimą iki privalomosios karo tarnybos pabaigos. Taip pat
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymu pritarta lengvatoms
ir dėl būsto kredito palūkanų mokėjimo.
Šauktiniai galės rinktis – mokėti palūkanas pagal kreditavimo
sutartį, atidėti ir jas sumokėti pasibaigus privalomajai tarnybai
arba po tarnybos sudaryti naują palūkanų mokėjimo grafiką.
Atsižvelgdamas į susidariusią geopolitinę padėtį kovo mėnesį
Seimas priėmė įstatymo pataisą ir grąžino privalomąją karo
tarnybą. Jau šį rudenį planuojama į kariuomenę pakviesti 3–3,5
tūkst. šauktinių.