Premjeras Algirdas Butkevičius neskriaus politinių konkurentų

„Esu Lietuvos premjeras ir niekada neskirstau pinigų ar prioritetų pagal partinę priklausomybę“, – „Lietuvos rytui“ pareiškė socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius, pažadėjęs neskriausti nei liberalų valdomo Vilniaus, nei kitų miestų.

A.Butkevičius: nepaisant savivaldos rinkimų rezultatų, Vyriausybės požiūris į strateginius objektus nesikeičia.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
A.Butkevičius: nepaisant savivaldos rinkimų rezultatų, Vyriausybės požiūris į strateginius objektus nesikeičia.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

„Lietuvos ryto" televizija

Apr 15, 2015, 8:55 AM, atnaujinta Jan 6, 2018, 7:11 PM

– Per savivaldos rinkimus jūsų partija laimėjo nemažai merų postų, bet nė vienas jų nevadovauja didžiuosiuose miestuose.

Vis dėlto ir Vilniuje, ir Kaune socialdemokratai įeina į valdančiąsias koalicijas.

Kaip elgsitės, kai šių miestų merai pas jus atvyks prašyti pinigų – kaip premjeras ar kaip socialdemokratas? – vakar „Lietuvos ryto" televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ premjero A.Butkevičiaus paklausė žurnalistė Daiva Žeimytė.

– Pirmiausia reikia suprasti, kad A.Butkevičius neturi pasidėjęs jokių pinigų. Jie paskirstyti tvirtinant biudžetą.

Ne kartą sakiau, kad esu Lietuvos premjeras ir niekada neskirstau pinigų ar prioritetų pagal partinę priklausomybę.

Net negaliu paremti kokių nors savivaldybių teikiamų projektų, nes jie keliauja ne tiesiai į Vyriausybę, bet į ministerijas.

Be to, kai kas įsivaizduoja, kad premjeras yra labai galingas.

Pateiksiu vieną pavyzdį – Klaipėdą, kur neseniai teko vykti net keletą kartų per mėnesį tiek dėl terminalo, tiek dėl Dramos teatro statybų, tiek jūrų uosto plėtros.

Važinėjau, bet uostamiestyje už socialdemokratus per rinkimus žmonės balsavo labai prastai.

– Ką norite tuo pasakyti?

– Noriu pasakyti, jog man norisi pokyčių visoje Lietuvoje, kad gyvenimas pagerėtų visiems.

– Ar tai reiškia, kad jeigu naujasis Vilniaus meras liberalas Remigijus Šimašius ateis prašyti paramos tam tikriems projektams, nekreipsite dėmesio į jo partinę priklausomybę? O gal jau ir buvo atėjęs?

– Iš tiesų R.Šimašius pirmadienį lankėsi pas mane. Dalykiškai pasikalbėjome.

Aiškiai buvo pasakyta, kad sostinės finansinė padėtis sudėtinga, bet buvo sutarta, kad Vilniaus vakarinis aplinkkelis turi būti, – Susisiekimo ministerija laikysis įsipareigojimų ir skirs tam finansavimą.

Taip pat sutarta, kad valstybė finansuos plaukimo baseino statybą, nes savivaldybė neturi tam pinigų. Nebus atsisakoma ir nacionalinio stadiono projekto – kaip tik šiuo metu jau rengiamos konkurso sąlygos.

Antradienį susitikau su žydų delegacija, kuri buvo atvykusi dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų modernizavimo. Ji pritarė šiam sumanymui, Vyriausybė planuoja finansuoti šį projektą.

Taigi, nepaisant rinkimų rezultatų, Vyriausybės požiūris į strateginius objektus nesikeičia.

Su R.Šimašiumi kalbėjomės ir dėl didesnės gyventojų pajamų mokesčių dalies Vilniui. Tariamės, kad apie tai meras pirmiausia turėtų kalbėtis su Savivaldybių asociacija, nes tai pasiekti nebus paprasta ir lengva.

Kitąmet vyks rinkimai į Seimą, kuris tvirtina šį rodiklį, todėl turės būti pateikta labai aiški analizė, kokios yra savivaldybės skolos.

Bet nėra jokio išankstinio nusistatymo prieš merus. Pavyzdžiui, Palangos meras Šarūnas Vaitkus yra konservatorius, bet jis atėjo su idėjomis, konkrečiais planais ir projektais, kurie juda gana sėkmingai.

Šiemet Palangoje turėtų būti baigta nauja koncertų salė, kurios statybai buvo skirta 10 mln. litų (2,9 mln. eurų). Taip buvo pasielgta todėl, kad meras elgėsi ambicingai, – jis pasakė, kad jeigu bus užtikrintas finansavimas, projektą užbaigs ne 2018 metais, bet jau šiemet.

– Tai kokią sumą ruošiatės atriekti Vilniui?

– Vilniaus savivaldybė neturi finansinių galimybių prisidėti prie minėtų projektų įgyvendinimo, bet lėšos tam planuojamos. Vien aplinkkeliui ketinama skirti 350 mln. litų (101,37 mln. eurų), preliminari baseino kaina – apie 65 mln. litų (beveik 19 mln. eurų), dar apie 260–300 mln. litų (75–87 mln. eurų) gali atsieiti stadionas.

– Iš kur paimsite tokius pinigus?

– Baseinui pinigai dar nėra suplanuoti, finansavimas skirtas tik projektavimo darbams, bet greičiausiai bus skirta iš Valstybės investicijų programos.

Aplinkkeliui lėšų numatyta skirti iš Sanglaudos fondo ir Kelių priežiūros ir plėtros fondo, Sporto rūmų renovacija bus finansuojama per Turto fondą.

– Bet kam jums, socialdemokratams, tepti konkurentų ratus prieš artėjančius Seimo rinkimus?

– Kaip sakiau, esu premjeras ir turiu jausti atsakomybę Lietuvai. Jeigu mano partijos bičiuliai sugebės įtikinti visuomenę, jog tie pokyčiai vyksta socialdemokratui A.Butkevičiui esant Vyriausybės vadovu, gal visuomenė patikės, kad mes galime padaryti realius darbus.

– Tačiau, pavyzdžiui, jei nedidintume gyventojų pajamų mokesčio dalies sostinei, rinkėjai pamanytų, kad jūsų konkurentai būsimuose rinkimuose neįgyvendino savo ankstesnių pažadų, juos apgavo, ir galbūt tai išeitų į naudą jūsų partijai?

– Manau, tas laikotarpis, kai rinkėjus buvo galima apgauti ir manipuliuoti jų emocijomis, jau baigėsi. Atėjo laikas, kai rinkėjai pradėjo rinktis politikus, kurie sugeba ką nors realiai padaryti.

– Bet tai darys R.Šimašius ar naujasis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, bet ne jūs.

– Tikiuosi, mums pavyks įtikinti visuomenę. O gal netgi nereikės jos įtikinėti – darbai parodys, kad elgiamės labai atsakingai įgyvendindami projektus.

Jeigu žmonės manys, kad ateis kiti ir padarys dar didesnių stebuklų, gal ir balsuos už juos. Žmonės atsirinks.

– Ar vis dėlto nemanote, kad konkuruojančioms politinėms jėgoms priklausantys merai elgiasi apsukriai, į koalicijas pasikviesdami valdančiosios partijos atstovus – taip atverdami sau kelius į Vyriausybę ir biudžeto pinigus?

– Nei premjerui, nei paskiriems ministrams nėra suteikta teisė skirti pinigų projektams, jeigu jie nėra įvertinti kaip prioritetiniai. Jeigu jie tokie nebus, taip ir liks stalčiuose.

Pavyzdžiui, vienu metu Kauno savivaldybės vadovai priekaištavo negaunantys pinigų projektams, tačiau atlikus analizę paaiškėjo, kad jie jų faktiškai net nebuvo pateikę.

– Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva mokslininkai parengė daug diskusijų sukėlusį naują socialinį modelį. Jis sulaukė ypač daug kritikos iš Prezidentūros.

Ar ši kritika pagrįsta? Ar Vyriausybė vis tiek bandys įgyvendinti modelį?

– Mokslininkų atliktas didžiulis darbas Lietuvai labai reikalingas. Pagal darbo santykių lankstumą mes esame tarp atsilikusių kraštų, pokyčiai čia būtini.

Bet nereikia manyti, kad tas socialinis modelis iškart bus pritaikytas toks, koks pateiktas, neatsižvelgiant nei į socialinių partnerių, nei į profsąjungų pasiūlymus.

Pagal dabar galiojantį Darbo kodeksą Lietuva pasaulyje yra 131 vietoje, todėl pokyčiai tikrai reikalingi. Beje, ir Latvija, ir Estija juos jau įgyvendino.

Nereikia bijoti permainų. Tikrai žmogus jausis saugus. Manau, saugesnis negu dabar.

Nereikia idealizuoti šiuo metu galiojančių įstatymų. Pateiksiu vieną skaičių – per metus buvo atleista 40 tūkst. darbuotojų – iš jų tik 7 tūkst. gavo išeitines išmokas.

– Šią savaitę pradėjo dirbti naujasis Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovas, jūsų partijos bičiulio sūnus Dainoras Bradauskas. Kaip jį vertinate?

– Manau, jis ypač kompetentingas ir turintis didžiulę darbo patirtį šioje srityje.

Kai buvo paskirtas laikinai vadovauti Mokesčių inspekcijai, D.Bradauskas ne tik pagerino mokesčių administravimą, bet ir užčiuopė, kur didžiausios sistemos spragos, – į jas buvo sutelktas ypatingas dėmesys.

Jei pastebėjote, pastaruoju metu atidžiau analizuojamos turtingiausių šalies žmonių pajamos ir kapitalas – žiūrima, ar jie sumokėjo visus mokesčius.

Apskaičiuotos didžiulės sumos nesumokėtų mokesčių, išieškojimas vyksta ne per teismus, bet tariantis.

Šis procesas gana sėkmingas.

Be to, vadovaujant D.Bradauskui inspekcija pradėjo ir kitų metų pabaigoje planuoja baigti įgyvendinti išmaniąją mokesčių administravimo sistemą – būsime antri Europos Sąjungoje, kurie turėsime tokį modelį.

– Bet problemų atsirado dėl Seimo Biudžeto ir finansų komitetui vadovaujančio socialdemokrato Broniaus Bradausko. Sūnui tapus inspekcijos vadovu kilo klausimas dėl galimo interesų konflikto. Ar pavyks išspręsti šį rebusą?

– Mano nuomone, pasitraukdamas iš šio komiteto B.Bradauskas pasielgė labai solidžiai ir atsakingai. Buvome sutarę, kad jis tai padarys savo noru. Bet vėliau kai kurie teisininkai išaiškino, kad jis galėtų likti tame poste, – tiesioginio interesų konflikto esą nėra.

Vis dėlto manau, kad jam likti tame poste būtų buvę visiškai neišmintinga. Be įstatymų, dar yra politinė etika ir kultūra.

– Bet ar tokie manevrai neatsigręš prieš jus? Juk partijos jaunimui gali nepatikti toks jūsų šokinėjimas pagal senbuvio dūdelę?

– Sprendimą dėl B.Bradausko priimu ne aš, o Seimo frakcija. Be to, Ekonomikos komitete dar vyks balsavimas. Jis parodys, ar pritariama jo skyrimui pirmininku.

Kita vertus, mūsų frakcijoje sutarta, kad ne pirmą kadenciją Seime dirbantys ir vienmandatėse rinkimų apygardose mandatą laimėję parlamentarai turi pranašumą prieš naujokus.

– Ne už kalnų Socialdemokratų partijos pirmininko rinkimai. Tikriausiai sieksite būti perrinktas ir, atrodo, neturėsite konkurentų?

– Tai nėra didelis džiaugsmas.

Premjero A.Butkevičiaus interviu „Lietuvos ryto" televizijai pateiktas kiek sutrumpintas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: kol streikuoja autobusų vairuotojai, vilniečiai priverti šalti