Žmonėms, pripažintiems Pasaulio Tautų Teisuoliais buvo įteikiamas garbės raštas ir medalis, kuriame įrašyti žodžiai: „Išgelbėjęs vieną gyvybę – išgelbėja visą pasaulį“. Apdovanojimus teikė Izraelio ambasadorius Amir Maimon.
Renginio metu buvo paminėti ir pagerbti dešimt Lietuvos piliečių, kurių apdovanojimai buvo įteikti artimiausiems giminaičiams. Šiais metais Pasaulio Tautų Teisuoliais tapo - Adolfas Baliutis (1900-1977), Ona Baliutienė (1914-1999), Juozas Balutis (1908-1971), Jonas Greičius (1903-1985), Marijona Greičiuvienė (1907-2004), Juzefa Petrauskienė (1871-1963), Stasė Jagutienė (1913-1983), Anastazija Vasiliauskienė (1905-1976), Matilda Zubrienė (1897-1970) ir Antanas Zubrys (1883-1951).
Žydų gelbėtojams stinga pagarbos ir dėmesio
„Nepaprastai džiaugiuosi, kad šiandien pagerbiami žmonės, kurių darbai prilygsta žygdarbiui. Pasaulio tautų teisuoliai nacių pasmerktiems žydams grąžino viltį ir žmogaus teisę gyventi, džiaugtis ir mylėti“, – sakė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Premjeras teigia, kad Lietuvoje, kur gausu įvairių atminimo ženklų, paminklų, memorialų, vis dar stinga deramos pagarbos ir dėmesio Pasaulio tautų teisuoliams. Visų pareiga – siekti, kad pasaulis išgirstų nukentėjusiųjų skausmą ir sužinotų didvyrių vardus.
„Šiandien žemai lenkiamės Lietuvos žmonėms, kurie, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybe, gelbėjo žydus nuo budelio rankos. Šie drąsuoliai jautė pareigą savo gyvenimu skelbti, kad net ir mirties akivaizdoje žmogus turi likti žmogumi“, – kalbėjo A.Butkevičius
Ministro pirmininko teigimu, Pasaulio tautų teisuolių gyvenimo istorijos įžiebia viltį, kad visi kartu sugebėsime kurti geresnį ir teisingesnį pasaulį. Jis tikisi, kad Lietuva išliks šalimi, kurioje žmonės darys viską, kad genocidas nepasikartotų.
Dėkojo už narsą
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky dėkojo visiems žydų gelbėtojams už narsą ir prisipažino, kad jis pati yra iš išgelbėtos žydų šeimos.
Ji džiaugėsi, jog žydų gelbėtojams Lietuvoje sudarytos galimybės gauti valstybines pensijas, tačiau pažymėjo, kad Pasaulio tautų teisuoliai dar turi būti įamžinti paminklu.
„Tikimės, kad netrukus galėsime didžiuotis, jog dienos šviesą pagaliau išvys ir Pasaulio tautų teisuolius mums visiems primins atminties ženklas viešoje, prieinamoje vietoje“, – kalbėjo F.Kukliansky.
Kelionė į Panerius ir Dovydo žvaigždė
Ketvirtadienį – Yom Hašoa (Holokausto atminimo) dieną – taip pat buvo organizuojamas tradicinis Gyvųjų maršas ir kelionė į Panerius, kur nužudyta 70 000 Lietuvos žydų.
Šiais metais renginyje pirmąkart dalyvavo ir 700 Vilniaus jaunuolių, sausio-balandžio mėnesiais dalyvavusių Litvakų kultūros pristatymo renginiuose Vilniaus sinagogoje ir Vilniaus geto teritorijoje.
„Gyvųjų maršo“ startas buvo duotas kartu su akcija „Atminimo žvaigždė“. Vilniaus Rotušės aikštėje 600 jaunuolių dėvėdami kipas keliolikai minučių sustojo į gyvą Dovydo žvaigždę.
Kiekvienas iš jaunuolių pasirinko vieną žydišką vardą iš 1942 metais sudaryto Vilniaus gyventojų- žydų sąrašo ir renginio metu ant krūtinės buvo prisisegęs Dovydo žvaigždę su šiuo vardu.
Renginyje netrūko ir daugiau įdomybių. Saulėtekio mokyklos vaikų choro dalyviai sustoję ant Rotušės laiptų sugiedojo žydišką psalmę „Kaip prie Siono kalno“ hebrajų kalba.
Pasibaigus „Atminimo žvaigždės“ akcijai visi jaunuoliai žygiavo į geležinkelio stotį iš kur pajudėjo 10 specialių traukinio vagonų. Taip prasidėjo kelionė į masinės žydų žūties vietą – Panerius.
Po pietų vyko tradicinė Panerių aukų pagerbimo ceremonija. Akcijos dalyviai, sustoję ties didžiausia Panerių egzekucijų duobe, sudainavo „Panerių lopšinę“ Jidiš kalba ir aplankė masinių egzekucijų vietas.
