Referendumo tekste siūloma negaliojančia pripažinti
Konstitucijos 12 straipsnio antrąją dalį, kuri numato, kad niekas,
išskyrus įstatymo numatytus atvejus, negali būti Lietuvos ir kitos
valstybės piliečiu.
Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu
referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių
rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Užsienio
lietuviai nuogąstavo, kad tokie griežti reikalavimai gali
sužlugdyti referendumą.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams,
kurie išvyko iš Lietuvos okupacijos laikotarpiu, ir jų palikuonims,
tačiau nėra suteikiama išvykusiems po nepriklausomybės atkūrimo.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės išplėsti
asmenų ratą reikalinga Konstitucijos pataisa, o ji gali būti
priimta tik referendumu.
Liberalizavimo šalininkai teigia, kad dvigubą pilietybę būtina
įteisinti, siekiant išlaikyti emigrantų ryšius su Lietuva ir
atsižvelgiant į globalizacijos tendencijas.
„Referendumu raginame panaikinti esamus apribojimus –
liberalai pasisako už didesnę ir platesnę Lietuvą visame
pasaulyje, kuriame lietuvių tikrai yra daugiau nei 3 milijonai“,
– pranešime spaudai teigė liberalų lyderis Eligijus Masiulis.
Liberalai atkreipia dėmesį, kad nepriklausomybės metais
Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 iki mažiau nei
trijų milijonų.
Kritikai sako, kad piliečiai gali būti ištikimi tik vienai
valstybei ir baiminasi, kad užsienio pilietybių gali siekti
tautinės mažumos, o tuo gali pasinaudoti Rusija.
Praeitą mėnesį paskelbta statistika parodė, kad emigracija iš
Lietuvos kiek mažėja, daugėja grįžtančių lietuvių, bet
santykis vis dar išlieka neigiamas.
Statistikos departamento duomenimis, pernai iš Lietuvos emigravo
36,6 tūkst. gyventojų, o imigravo – 24,3 tūkst.