Referendumo tekste siūloma negaliojančia pripažinti Konstitucijos 12 straipsnio antrąją dalį, kuri numato, kad niekas, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, negali būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu.
Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Užsienio lietuviai nuogąstavo, kad tokie griežti reikalavimai gali sužlugdyti referendumą.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos okupacijos laikotarpiu, ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems po nepriklausomybės atkūrimo.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės išplėsti asmenų ratą reikalinga Konstitucijos pataisa, o ji gali būti priimta tik referendumu.
Liberalizavimo šalininkai teigia, kad dvigubą pilietybę būtina įteisinti, siekiant išlaikyti emigrantų ryšius su Lietuva ir atsižvelgiant į globalizacijos tendencijas.
„Referendumu raginame panaikinti esamus apribojimus – liberalai pasisako už didesnę ir platesnę Lietuvą visame pasaulyje, kuriame lietuvių tikrai yra daugiau nei 3 milijonai“, – pranešime spaudai teigė liberalų lyderis Eligijus Masiulis.
Liberalai atkreipia dėmesį, kad nepriklausomybės metais Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 iki mažiau nei trijų milijonų.
Kritikai sako, kad piliečiai gali būti ištikimi tik vienai valstybei ir baiminasi, kad užsienio pilietybių gali siekti tautinės mažumos, o tuo gali pasinaudoti Rusija.
Praeitą mėnesį paskelbta statistika parodė, kad emigracija iš Lietuvos kiek mažėja, daugėja grįžtančių lietuvių, bet santykis vis dar išlieka neigiamas.
Statistikos departamento duomenimis, pernai iš Lietuvos emigravo 36,6 tūkst. gyventojų, o imigravo – 24,3 tūkst.
