Mėgstu LRT televiziją ir „Lietuvos ryto" televiziją, nes rodo tai, ko nepamatysi kitur: aktualius pokalbius, įdomią dokumentiką, gerų kino filmų.
Norėtųsi išsamesnės Lietuvos politinių bei visuomeninių įvykių analizės ir įvairesnių nuomonių, nes tikiu, kad jų yra.
Visose televizijose dirba daug šaunių žurnalistų, tačiau labiausiai išskirčiau Edmundą Jakilaitį, Rūtą Miliūtę ir Daivą Žeimytę. Tai profesionalai, visada pasirengę pokalbiui ir gebantys išgirsti įvairias nuomones.
Liūdnesnė situacija nušviečiant kultūros reiškinius ir įvykius. Komercinės televizijos tam išvis neskiria dėmesio ir net neturi tokių laidų. Jie tvirtina: „Ne mūsų formatas.“ Ar formatas yra daugybė vienas kitą kartojančių, kelis sezonas iš TV ekrano neišnykstančių ir kaskart vis prastesnės kokybės projektų, kuriems skiriamas geriausias eterio laikas? O ir filmai tuo metu rodomi daugiausia smurtiniai arba lėkšti.
Suprantu, kad televizijose dirba profesionalai. Galbūt jie geriau žino, ko nori žiūrovai ir kokiu laiku ką transliuoti, tačiau su bičiuliais ir kolegomis dažnai svarstome, kodėl patogiausiu laiku galime žiūrėti tik tai, ko matyti nesinori.
Džiugina šį vakuumą bandantis užpildyti „LRT kultūros“ kanalas. Smagu šalia įvairaus turinio kultūros laidų, pokalbių su menininkais, pažintinės dokumentikos pamatyti dramos ir operos spektaklių.
Kaip kauniečiui apmaudu, kad retai išvystu regioninės kultūros įvykių. Susidaro įspūdis, kad veiksmas vyksta tik sostinėje. Suprantu, kad tai finansavimo klausimas. Tikiu, kad situacija pamažu pasikeis.
Visada stengiuosi rasti laiko krepšinio ir futbolo rungtynėms. Jeigu sekmadienį leidžiu namuose, pažiūriu Agathos Christie kūrinių ekranizacijas – serialus apie Erkiulį Puaro ar Mis Marpl (LRT televizija). Patinka ir kiti anglų detektyviniai serialai.
Mano mažieji sūnūs mėgsta animacinius filmus. Kartu žiūrime LRT televizijos laidą „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“. Man irgi smagu pasitikrinti žinias.
Vaikai žiūri komercinių kanalų šokių, dainų ir kitokias pramogines laidas, todėl kartais ir man tenka prisėsti. Gerai, kai būnu šalia, nes galiu pakomentuoti, kas vyksta, kad vaikai nepriimtų to, ką mato, už gryną pinigą ir gebėtų vertinti kritiškai.
Su žmona stengiamės riboti vaikų prie televizoriaus praleidžiamą laiką, bet tai daryti gana sudėtinga.
Nemačiau nė vieno lietuvių serialo nuo pradžios iki pabaigos, bet manau, kad geriau jau lietuviškos, o ne meksikietiškos ar kitų šalių muilo operos. Į užsienio filmus įtraukiami lietuvių aktoriai. Smalsu kartais užmesti akį, kaip jiems sekasi. Jeigu dirba aukšto lygio profesionalai, tai jie geri tiek kine, tiek teatro scenoje.
Kaip profesionalas domiuosi muzikiniais projektais, todėl visada atidžiai vertinu pirmuosius jų žingsnius. Apgailestaudamas turiu pasakyti, kad nieko geriau už pirmąsias „Triumfo arkos“ laidas taip ir nepamačiau.
Labiausiai erzina muzikinės laidos, kurių garsas įrašytas iš anksto, o vertintojai tai komentuoja kaip gyvą atlikimą. Suprantu, kad taip patogiau TV transliacijų darbuotojams, tačiau vis tiek žiūrėti neskanu.
Jeigu galiu rinktis, ką žiūrėti (deja, dažnai tai sprendžia vaikai), įsijungiu ir prancūzų muzikos kanalą „Mezzo“. Be to, mielai atsipalaiduoju žiūrėdamas „Animal Planet“, „History“, „Discovery“ dokumentiką. Žinoma, ir sporto kanalus.
Benjaminas Želvys yra Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas
