O svečiams pavaišinti skirtų saldainių sklidiną taurę A.Zuokas naujajam merui R.Šimašiui palieka pasisaldinti, jei nelengvos sostinės vadovo pareigos apkarstų. „Nemėgstu saldainių, tegul Remigijus pasivaišina“, – juokavo negausų asmeninį turtą susikrovęs A.Zuokas.
Portalo lrytas.lt žurnalistai buvo pakviesti į kadenciją baigusio Vilniaus mero kabinetą jam jau baigiant eiti pareigas. A.Zuokas ir pats stebėjosi, kaip greitai jam pavyko susikrauti daiktus. O priežastis – informacinių technologijų pažanga.
Šimtai bylų – kompiuteryje
„Tiesiog neįtikėtina. Jeigu baigęs antrąją kadenciją popierius, daugiausiai įvairių projektų studijas, vos sutalpinau lagamine, dabar išsinešu tik mažą krūvelę popierių. Visa kita telpa lengvame nešiojamajame kompiuteryje. Tai – dar vienas įrodymas, kad Vilnius per pastaruosius 4 metus tapo regiono startuolių, IT technologijų centru“, – paskutinę darbo dieną linksmai kalbėjo A.Zuokas.
Patvirtindamas savo žodžius kabinetą paliekantis meras atidarė ir parodė stalčius: jie buvo apytuščiai.
„Nemanykite, kad slapčia išsinešiau svarbius popierius, – šmaikštavo A.Zuokas. – Pagal protokolą, popieriai atiduodami į archyvą. Bet vis daugėja skaitmeninių bylų, jos ir lieka savivaldybės kompiuteriuose.“
Erdvus, maždaug 50 kvadratinių metrų kabinetas iš tiesų atrodo gana tuštokas. Didelis stalas, kelios kėdės interesantams. Lietuvos valstybinė, Europos Sąjungos ir Vilniaus miesto vėliavos. Vilniaus miesto herbas, prezidentės D.Grybauskaitės portretas – štai ir visi baldai ir puošmenos.
Saldainių nemėgsta
Paskutinę A.Zuoko darbo dieną ant jo buvo matyti keli dokumentai, vazonas su raudonžiede gėle ir taurė, artipilnė šokoladinių saldainių.
„Paliksiu saldainius Remigijui, nemėgstu jų“, – paaiškino postą paliekantis Vilniaus vadovas.
Įprasto poste ilgai užsisėdėjusiems aukštiems valdininkams atributo – žmonos ir vaikų nuotraukos ant A.Zuoko stalo irgi nėra. Bet tai nereiškia, kad darbo metu jis nepasiilgsta šeimos. Jos nuotrauka – išmaniajame telefone. Skaitmeninės technologijos padeda išsaugoti ir ryšį su šeima.
Baigęs darbą meras į namus sakė būtinai parsinešiantis jam brangią dovaną – tris leidinius apie pasaulinės reikšmės turizmo vietas, tarp kurių gana plačiai aprašytas ir Vilnius. Žurnalus ir knygas A.Zuokas jau buvo pasidėjęs į atskirą krūvelę.
O visos Vilniaus savivaldybei įteiktos dovanos, net ir tos, kurios įteiktos jam vadovaujant, pagal protokolą lieka miestui.
Plytėjo tušti laukai
Baigiantis darbą meras taip pat svarstė, kad gal pasiims ant darbo stalo visus kadencijos metus stovėjusį suvenyrą, kurį jam asmeniškai kadaise padovanojo „Lietuvos energijos“ įmonės atstovai: savotišką žaislą, plokščių akmenų formos magnetų dėlionę. Ji simbolizuoja statybas.
Šis suvenyras A.Zuokui primena geriausius jo pirmosios (2000–2003 m.) ir ypač antrosios (2003–2007 m.) metus, kai Vilnius buvo virtęs didžiausia Baltijos šalyse statybų aikštele. Meras priminė, kad dešiniajame Neries krante anuomet buvo sutelkta per 600 milijonų litų (apie 174 mln. eurų).
Su didžiosiomis Vilniaus statybomis dešiniajame Neries krante iškilo ir dabartinis savivaldybės pastatas, kuriame yra ir mero kabinetas. Iš jo, tarsi iš štabo, A.Zuokas ir vadovavo mūšiui už Šnipiškų virsmą dangoraižių miestu.
Vienuolika metų (su pertraukomis) prie sostinės vairo sėdėjęs vadovas, palikdamas kabinetą prisiminė jo ir dabartinių savivaldybės rūmų iškilimo istoriją.
Kai A.Zuokas 2000-aisiais meru tapo pirmą kartą, Vilniaus savivaldybė s pagrindiniai rūmai buvo Gedimino prospekte, ten, kur dabar veikia prekybos centras „Gedimino 9“.
„Savivaldybės padaliniai buvo išsibarstę po visą miestą, 20 patalpų maždaug. Gyventojams ir patiems tarnautojams tai buvo vargas. Tada aukciono būdu senąsias patalpas pardavėme, įsigijome sklypą tuometėje Ukmergės gatvėje. Ji pervadinta Konstitucijos prospektu. Nuo naujojo savivaldybės daugiaaukščio prasidėjo miesto plėtra dešiniajame krante“, – prisiminė ilgametis sostinės vadovas.
Toje vietoje, kur dabar stiebiasi sostinės savivaldybės daugiaaukštis, anksčiau stūksojo sovietinis statinys, kuriame buvo įsikūrusi picerija. O aplinkui plytėjo laukai su Šnipiškių lūšnomis.
Paskutinės darbo dienos
Palikdamas postą A.Zuokas paliko savo jau buvusiame kabinete ir viltį, kad naujasis miesto vadovas, R.Šimašius tęs pirmtako pradėtus darbus. Ne tik kups miestą nuo šiukšlių ir barstys slidžias gatves žiema, bet neapleis ir ambicingų projektų: įvairios paskirties (daugiafunkcio) sporto ir kultūros komplekso Šeškinėje, koncertų ir sporto rūmų atnaujinimo, kitų ambicingų projektų.
Tačiau A.Zuokas pripažino, kad R.Šimašiui bus gerokai sunkiau nei jam pelnyti Vilniaus statytojo neformalų titulą.
Ir ne tik todėl, kad Vilnių slegia apie 290 mln. eurų skola, dėl kurios kaltinamas A.Zuokas, o jis pats kaltina priešišką sostinei valstybės biudžeto sudarymo tvarką.
„Savivaldos teisės buvo nuolat siaurinamos, daugėjo biurokratinių užtvarų iš centrinės valdžios pusės. Jeigu 2003-siais Karaliaus Mindaugo tiltą mums pavyko pastatyti per 16–18 mėnesių nuo projekto iki atidarymo, tai jei dabartinė miesto valdžia sugalvotų statyti naują tiltą, vargu ar spėtų atšvęsti pabaigtuves iki savo kadencijos pabaigos“, – tvirtino A.Zuokas.
Mero kabinete laikrodžio rodyklė prislinko prie 17 valandos. Suraitęs vieną paskutinių savo parašų ant sekretorės atnešto dokumento, A.Zuokas padėjo rašiklį į vietą, po pažastimi pasikišo nešiojamą kompiuterį, pasiėmė kelias knygas.
Trečiadienis – paskutinė jo darbo diena čia. Jai pasibaigus, baigsis ir A.Zuoko epocha, pripildyta statybų gaudesio, ginčų teismo salėse, piketų riksmų, šimtų perkirptų juostelių, gausybės viešų renginių.
* * *
Pirmąkart Vilniaus meru A.Zuokas buvo išrinktas 2000 m., juo dirbo iki 2003-iųjų. Antrąkart išrinktas 2003 m.
Nuo 2007-ųjų balandžio iki 2008-ųjų kovo jis buvo paprastas Vilniaus miesto tarybos narys. Nuo 2008-ųjų iki 2009-ųjų – Seimo narys, bet pats atsistatydino.
Po savivaldybių rinkimų 2011 metais A.Zuokas sostinės meru tapo trečiąkart. 2015 metų kovą tiesioginius mero rinkimus A.Zuokas pralaimėjo R.Šimašiui.