Lietuvės gimdo vaikus kitoms valstybėms, o kas išgelbės Lietuvą?

Prieš keletą metų populiarios dainos apie tai, kad „nors esam pasauly tik trys milijonai“ žodžiai skamba vis ironiškiau, mat demografinės prognozės Lietuvai nedžiugios. Lietuvoje tėvai gandrų apsilankymą dažnai linkę atidėlioti, o kasmet vis didėja lietuviams užsienyje gimusių kūdikių skaičius.

Vis daugiau lietuvių gimdo užsienyje.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vis daugiau lietuvių gimdo užsienyje.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Indrė Vainalavičiūtė

Apr 21, 2015, 11:43 AM, atnaujinta Jan 6, 2018, 7:36 AM

Apie tai, kaip pagerinti Lietuvos demografinę padėtį ir kiek būtina didinti motinystės (tėvystės) išmokas diskutuota frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ spaudos konferencijoje „Mūsų vėl bus trys milijonai. Ar mūsų valstybė gali remti motinas jau dabar?“

Išmokos karpomos nuo 2008-ųjų

Seimo narys Stasys Brundza, kalbėdamas apie demografinę situaciją Lietuvoje, sakė: „Nuolat verkšlenti, kad nėra pinigų, galima ir tai daroma, bet reikia pagalvoti, apie ką kalbame, o kalbame apie Lietuvos ateitį.“

Anot jo, reikia nepamiršti, kad motinystės išmokos karpomos nuo pat 2008 metų. „Išmokos mažėjo kone dvigubai, gimstančių vaikų skaičius taip pat mažėjo. Dar viena pavojinga tendencija – emigracijos mastas. Lietuvoje per mažas motinų palaikymas.“

Anot politiko, vien pernai užsienyje gimė 2568 emigrantų iš Lietuvos vaikai, o  prieš metus tokių kūdikių buvo kiek daugiau nei 600. S.Brundza absurdu vadino situaciją, kokią paramą gauna šeima, kai vaikai joje gimsta vienas po kito.

Siūlo grąžinti 100 procentų išmokas

Petras Gražulis teigė, kad būtina sugrąžinti motinystės išmokas, kai pirmaisiais metais motinai mokama 100 procentų pajamų, o antrais metais – 80 proc.

„Krašto apsaugai randame lėšų be jokių diskusijų, nes tokia geopolitinė situacija. Motinoms gimdyvėms būtų galima atrasti pinigų iš kaupiamų lėšų privačiuose fonduose, kur valstybė galėtų pridėti bent po porą procentų. Turėtų būti įvestos tokių išmokų lubos, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo“, – sakė P.Gražulis ir pridūrė, kad verta persvarstyti ir išmokų susiejimą su tiesioginėmis pajamomis.

Pasak politiko, svarbu užtikrinti, kad ne tik didesnes pajamas gaunančios motinos galėtų tikėtis jų pragyvenimo lygį atitinkančių išmokų, bet valstybė neturėtų skriausti ir mažas pajamas gaunančių motinų.

Kodėl lietuvės gimdo vaikus kitoms šalims?

Konferencijoje dalyvavusi televizijos laidų vedėja edukologė Laura Imbrasienė teigė, kad iki šiol visos Vyriausybės deklaruodavo paramą šeimoms, bet realių darbų atlikdavo mažokai. „Vien tik procentų sugrąžinimas į pirminę stadiją problemos neišspręs. Lietuvių tauta labai sėkmingai nyksta, o tas gražus skaičius trys milijonai liko tik mūsų svajonėse, lietuviai dabar vaikus gimdo kitoms šalims, kurių socialinė sistema labai stipri ir leidžia šeimoms oriai gyventi.“

Anot L.Imbrasienės, valstybė turi parodyti, kad jai reikalinga šeima: „Gal nereikia stengtis būti visose pasaulio šalyse ir pulti gelbėti kitų pamirštant savo problemas.“

Mamos turi jaustis saugios

Daugiavaikių šeimų asociacijos „Mes“ atstovė, penkių vaikų motinaa Jurgita Pocienė tikino, kad tik turintis šeimą žmogus gali būti visavertis ir tobulėti: „Didelę šeimą sukūriau ne todėl, kad nemokus skaičiuoti, ar esu natūralistė, bet manau, kad tai didžiausia vertybė. Auginti vaikus nėra vien linksmas ir be problemų užsiėmimas.“

Moteris pabrėžė, kad didžioji dalis dideles šeimas turinčių moterų yra išsilavinusios ir pasiekusios karjeros aukštumų ir sprendimai atsiduoti motinystei dažniausiai būna priimami labai sąmoningai.

„Gimus kūdikiui šeimoje įsivyrauja sumaištis ir chaosas, bet jei tuo metu bent finansiniai reikalai nebraška, yra didelė tikimybė, kad šeima gyvuos, nes mama su kūdikiu jausis saugiai, o tėtis galės vykdyti tėvo pareigas“, – sakė ji.

J. Pocienė pasidalijo ir savo asmenine patirtimi: „Turiu kūdikį, kuriam sueis trys mėnesiai, pirmus metus gausiu 70 proc. atlyginimo, o antrus metus – 40 proc., kas tai per pinigai? Kodėl mama, užsidirbusi galimybę auginti kūdikį, turi ieškoti papildomų pajamų, kurti kokius nors verslus ar jau antrus metus grįžti į darbą palikusi vaiką seneliams ar ieškodama kitų išeičių.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?