Panevėžio apygardos prokuratūra siekia, kad buvęs
KGB darbuotojas M.Misiukonis būtų pripažintas kaltu dėl genocido,
nes yra susijęs su paskutiniu Lietuvos partizanu vadinamo Antano
Kraujelio-Siaubūno žūtimi. Prokuroras prašo įkalinti M.Misiukonį
šešerius su puse metų.
Panevėžio apygardos teismas pernai A.Misiukonį išteisino,
konstatavęs, kad partizano žūties metu nebuvo įstatymo,
numatančio atsakomybę už nusikaltimą, kurios padarymu kaltinamas
M.Misiukonis. Anot teismo, būdamas KGB jaunesniuoju leitenantu M.
Misiukonis nesprendė A.Kraujelio likimo ir neturėjo tam jokios
įtakos.
Teismo posėdyje M.Misiukonio advokatas pateikė M.Romerio
universiteto specialisto konsultacinę išvadą apie kratos atlikimą
sovietmečio baudžiamajame procese.
M.Misiukonis argumentavo, kad kratos negalima tapatinti su karine
operacija. Tačiau prokuroras Rimvydas Valentukevičius su tuo
nesutiko, sakydamas, kad „krata buvo prisidengta KGB atliekant iš
esmės organizuotą karinio pobūdžio operaciją, buvo vykdytas
aktyvus ginkluotas puolimas sodybos, kur slėpėsi A.Kraujelis“.
Prokurorui pritarė ir žuvusio partizano sesuo Janina Šyvokienė,
kuri byloje pripažinta nukentėjusiąja.
M.Misiukonio bylą Apeliacinis teismas ketino nagrinėti vasario
25 dieną, tačiau tada teisėjas Kęstutis Jucys jo paties prašymu
nušalintas nuo bylos.
„Dėl žmogiškojo faktoriaus negaliu teisti žmogaus, kuris man
padarė tik gera“, – tada sakė teisėjas K.Jucys. Jis sakė, kad
sovietmečiu dirbo tardytoju, asmeniškai M.Misiukonio nepažinojo,
bet girdėjo, kad jis yra „profesionalus, atsakingas pareigūnas“.
Nusišalinus šiam teisėjui, į kolegiją buvo paskirtas kitas
teisėjas.
M.Misiukonis vidaus reikalų ministro pareigas ėjo 1990-1992
metais. Jis teisme yra sakęs, kad sovietų pareigūnai A.Kraujelio
ieškojo kaip kriminalinio nusikaltėlio.
Byla kelerius metus buvo sustabdyta laukiant Konstitucinio Teismo
išaiškinimo dėl genocido apibrėžimo. Pernai kovą Konstitucinis
Teismas paskelbė, kad sovietų vykdytus trėmimus ir represijas
vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti
genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais buvo siekiama
sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį.
Anot Konstitucinio Teismo, už sovietmečiu vykdytas žudynes
socialiniu ar politiniu pagrindu, jei tai nekėlė grėsmės lietuvių
tautos išlikimui, negalima bausti kaip už genocidą, tačiau teismai
turi įvertinti, ar tai nebuvo kiti nusikaltimai žmoniškumui.
Panevėžio teisėsauga buvo nustačiusi 10 asmenų, kurie
prisidėjo prie partizano A.Kraujelio žūties, devyni iš jų yra
mirę.
2000 metais tuometinis prezidentas Valdas Adamkus M.Misiukonį
apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio
ordinu. Tuomet prezidentas teigė, kad apdovanojimas skirtas už
tarnybą pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos atkūrimo metais. Šis
sprendimas sulaukė prieštaringų vertinimų.
A.Kraujelis buvo vienas iš paskutinių su sovietų okupacija
kovojusių Lietuvos partizanų. Jis veikė iki 1965 metų kovo, kai
saugumiečiams apsupus namus, kuriuose slapstėsi, nenorėdamas
pasiduoti gyvas, nusišovė.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra
paskelbęs, kad nėra jokių įrodymų, jog A.Kraujelis būtų žudęs
taikius gyventojus, kaip teigė KGB.
M.Misiukonis savo kaltę kategoriškai neigia.