Naujajam Vilniaus merui insignijas įteikė Vilniaus moksleiviai. Mero insignijos – sidabrinė Vilniaus miesto mero grandinė su auksiniame žiede įkomponuotu valstybės herbu bei Vilniaus miesto mero ženklas – yra išskirtinės pagarbos ženklai, nešiojami oficialių ceremonijų ir iškilmių metu. Pasibaigus mero kadencijai, šios insignijos lieka savivaldybės žinioje.
Naująjį miesto vadovą sveikino bendruomenių asociacijos vadovas, studentų, moksleivių atstovai sakydami, kad Vilnius pradeda naują gyvenimo etapą. Buvo pabrėžta, kad simbolinės vilties teikia naujojo mero pasirinkta inauguracijos vieta prie Neries, vietos, kuri brangi vilniečiams.
Sveikindamas susirinkusiuosius Neries pakrantėje, kurių buvo apie keli šimtai, R. Šimašius džiaugėsi, kad vilniečiai yra taikaus miesto kūrėjai.
„Per paskutinius rinkimus jūs parodėte, kad Vilniui reikia šio to naujo: reikia, kad Vilniuje žmonės pasijustų savo miesto šeimininkais, reikia, kad valdžia žiūrėtų ne iš aukšto į žmones, kad bendrautų, kad visi galėtume didžiuotis, kad tai yra puikiausiai tvarkomas miestas, kad galėtume didžiuotis ne tik Lietuvoje, bet ir kitur, kad šis gražus miestas labai drąsiai žengia į ateitį“, – susirinkusiems sakė R. Šimašius.
Pasak naujojo mero, jam įteiktos insignijos yra vilniečių norimų pokyčių ženklas, o jam – labai didelė atsakomybė padaryti viską, kad tie pokyčiai Vilniuje atsirastų.
„Mes visi norime, kad būtų gražu, žalia, kad prie Neries būtų galima susitikti, kad vaikai į darželius patektų, kad darbo vietų daugiau būtų ir tikrai tikiu, kad šitas pavasariškai, bet vis dar žvarbus vėjas, jis gali atnešti laisvės, sąžiningumo ir gerovės dvasią į Vilnių. Ar jūs tikite?“, – vilniečių klausė naujasis sostinės vadovas.
R. Šimašius pripažino, kad jam lengva nebus, tačiau teigė tikįs, kad kartu susitelkus galima ateiti į tą Vilnių, apie kurių svajojame.
„Aš tikiu, kad bus galima susitikti prie Neries ir čia pasivaikščioti neišsilaužant kojų. Ar jūs tikite? Ar tikime, kad gali būti daugiau darbo vietų Vilniuje? Taip, iš tikrųjų šiuo atveju pasicituosiu žmogų, kurio dažniausiai necituoju, bet Pablo Piccaso yra pasakęs, „kad, jeigu mes kažką galime įsivaizduoti, tai ir yra tikra.“ Aš įsivaizduoju Vilnių, kuris yra draugiškas, bendruomeniškas, kuris žiūri drąsiai į ateitį ir kuris yra tikrai pavyzdys visai Lietuvai ir visam regionui. Jeigu galime tai įsivaizduoti, galime kartu tai ir padaryti. Žmonės, džiaukimės Vilniumi, būkime čia ir kurkime čia. Ačiū jums dar kartą!“, – sveikinimo kalbą baigė meras R. Šimašius
Merą taip pat ant scenos sveikino Lietuvos moksleivių sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkė R. Matulytė, Lietuvos mokinių parlamento Vilniaus regiono pirmininkas J. Jasevičius, grupės „Biplan“ lyderis Maksas Melmanas.
Mero inauguracijos šventė buvo panaši į iškylą gamtoje – nepaisant vėjuoto oro, vilniečiai ant pievos ištiesė antklodes, valgė atsineštus sumuštinius, suši, gėrė kavą.
Anksčiau Vilniaus mero inauguracija vykdavo Rotušėje arba tarybos posėdžio metu.
R.Šimašius, galbūt pats nežinodamas, pasirinko iš tiesų simbolinę vietą inauguracijai. Prieš dvejus metus portalo lrytas.lt užsakymu architektai nustatė, kad vieta ant Baltojo tilto yra geografinis (matematinis) Vilniaus centras.
R. Šimašiaus rinkimų štabo komunikacijos vadovė Jurga Tapinienė teigė, kad būtent tokios inauguracijos idėja kilo tuomet, kai buvo imta mąstyti, kai kuo daugiau vilniečių pakviesti į šventę.
„Norime, kad patys vilniečiai turėtų progą pamatyti, kaip teikiamos mero regalijos, kaip atrodo pati procedūra. Pasirinktas net ne pats Baltasis tiltas, o pievelė, nes ir pačios rinkimų kompanijos metu daug kalbėjome apie tai, kad būtų smagu, kad vilniečiai sugrįžta prie Neries. R.Šimašius pats mėgsta ne tik pasivaikščioti, bet ir pabėgioti ar pasivažinėti dviračiu prie upės. Ne kartą esame kvietę vilniečius į pikniką“, – sakė pašnekovė ir pridūrė, kad tai labai patogi atvykti.
Anot jos, itin didelio pasiruošimo nereikėjo, mat vieta pakankamai tvarkinga. Ryte buvo surinktos šiukšlės, pradėta montuoti scena, bet tų darbų tikrai nėra daug. „Reikėjo tik scenos ir garso įrangos, kad žmonės galėtų matyti ir girdėti, kas sakoma. Viskas labai paprasta, šventė demokratiška, o pikniko žanras tikrai nepretenduoja į kokią nors oficialią ceremoniją“, – kalbėjo J.Tapinienė.
