„Priėmėme sprendimą siųsti paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnį su įgula porai mėnesių. Tai bus mūsų indėlis operacijai „Frontex“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Anot Vyriausybės spaudos tarnybos, ministrų kabinetas nutarė, jog Lietuva turėtų aktyviai prisidėti prie gelbėjimo operacijų Viduržemio jūroje. Lietuva ten dviem mėnesiams turėtų siųsti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) sraigtasparnį su dešimties žmonių įgula.
„Susiklosčiusios situacijos akivaizdoje turėtume aktyviai ir solidariai prisidėti prie naštos pasidalijimo tarp Europos Sąjungos valstybių narių, siekiant užkirsti kelią tolesnėms nelaimėms Viduržemio jūroje ir žmonių netektims“, – pranešime cituojamas premjeras Algirdas Butkevičius.
Po posėdžio žurnalistams premjeras sakė, kad sraigtasparnis gali būti siunčiamas „jau kitą savaitę“. Anot jo, esant būtinybei gali būti svarstoma, ar pratęsti šią misiją ilgesniam laikui. Jis taip pat patikino, kad Lietuva padengs tik misijos mokestines išlaidas, o didžiąją dalį finansuos organizacija „Frontex“.
„Kol kas tik esame šiandien priėmę sprendimą dėl PVM dalies padengimo, tai mums kainuoja 51 tūkst. eurų“, – sakė jis.
Anot A.Butkevičiaus, Vyriausybė taip pat diskutavo ir dėl galimybės priimti pabėgėlius, tačiau šiuo klausimu nuspręsta palaukti Europos Vadovų Tarybos (EVT) sprendimo.
„Po to, kai pasibaigs Vadovų Tarybos posėdis, matysime, kokie yra priimti sprendimai, tada vėl grįšime prie šito klausimo – bendros naštos pasidalijimo tarp visų Europos Sąjungos šalių“, – sakė jis.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ketvirtadienį dalyvaujanti neeiliniame EVT posėdyje, sako, kad Lietuva pagal savo galimybes yra aktyvi prisidedant prie gelbėjimo operacijos. Jos teigimu, sraigtasparnio pasiuntimas į nelaimės vietą „yra Lietuvai gana didelis indėlis“.
„Pritariame visiems pasiūlymams, kurie šiandien bus formuluojami Europos Komisijos, Europos Tarybos vadovai mes juos palaikysime ir pritarsime ir tikrai mėginsime kiek įmanoma padėti ir tiems, kas atvyksta, ir stengtis, kad priežastys, dėl ko žmonės išvyksta, būtų vis dėlto švelninamos“, – Briuselyje žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.
Vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio teigimu, sraigtasparnis su dviem įgulomis nedalyvaus gelbėjimo darbuose, o atliks sienos priežiūros funkciją. Jis tikino, kad tiek pilotai, tiek kiti siunčiami pareigūnai yra kvalifikuoti ir pasiruošę tokioms operacijoms.
„Tiesiog reikia nuvykti į Italiją ir pažiūrėti, kaip tai vyksta: yra sienos kasdieninė apsauga – nelegalaus sienos kirtimo kontroliavimas, stebėjimas naktinio matymo įranga, termovizoriais. Gelbėjimo darbų jie taip pat gali atlikti, tik ne tais mastais, kaip tai daro specialios gelbėjimo tarnybos, kur yra specialios paskirties sraigtasparniai“, – sakė S.Skvernelis.
Jis patikino, kad minėtos dvi VSAT įgulos siunčiamos ne savo noru, o, kaip ir kitose statutinėse tarnybose, vadovo įsakymu. Ministras taip pat patikino, kad VSAT yra pajėgi užtikrinti, jog išsiuntus sraigtasparnį nesusilpnėtų sienos apsauga Lietuvoje.
Kalbėdamas apie pabėgėlių priėmimą, ministras išreiškė nuomonę, kad Lietuva turėtų solidarizuotis su kitomis ES valstybėmis ir apgyvendinti nedidelį kiekį pabėgėlių. Lietuva Pabėgėlių centre, specialiose poilsinėse ar kitose vietose padedant šalies religinėms bendruomenėms, pasak ministro, galėtų apgyvendinti iki 10 žmonių.
„Manau, iki 10 žmonių, kurie atitinka mūsų kultūrinius ypatumus, yra, sakykime, krikščionys, mes turėtumėme svarstyti tokią galimybę. Turime pavyzdžių, kada yra iš Sirijos krikščionys vienos religinių konfesijų dėka atvykę į Lietuvą. Tai yra aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės – gydytojai, teisininkai, tai nematome problemos dėl jų integracijos“, – pripažino S.Skvernelis.
Viduržemio jūroje vien per nelaimę praėjusį savaitgalį, kai nuskendo migrantus gabenęs laivas, žuvo 800 žmonių.
Vien per balandžio mėnesį išgelbėta 11 tūkstančių pragaištingą kelionę jūra pasirinkusių migrantų, tačiau nuo metų pradžios čia jau žuvo per 2 tūkst. žmonių.
ES išorės sienų valdymo agentūros „Frontex“ duomenimis, pernai į ES nelegaliai atvyko 276 tūkst. asmenų – tai 155 proc. daugiau nei 2013 metais.
