„Priėmėme sprendimą siųsti paieškos ir gelbėjimo
sraigtasparnį su įgula porai mėnesių. Tai bus mūsų indėlis
operacijai „Frontex“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė
užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Anot Vyriausybės spaudos tarnybos, ministrų kabinetas nutarė,
jog Lietuva turėtų aktyviai prisidėti prie gelbėjimo operacijų
Viduržemio jūroje. Lietuva ten dviem mėnesiams turėtų siųsti
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) sraigtasparnį su
dešimties žmonių įgula.
„Susiklosčiusios situacijos akivaizdoje turėtume aktyviai ir
solidariai prisidėti prie naštos pasidalijimo tarp Europos Sąjungos
valstybių narių, siekiant užkirsti kelią tolesnėms nelaimėms
Viduržemio jūroje ir žmonių netektims“, – pranešime
cituojamas premjeras Algirdas Butkevičius.
Po posėdžio žurnalistams premjeras sakė, kad sraigtasparnis
gali būti siunčiamas „jau kitą savaitę“. Anot jo, esant
būtinybei gali būti svarstoma, ar pratęsti šią misiją ilgesniam
laikui. Jis taip pat patikino, kad Lietuva padengs tik misijos
mokestines išlaidas, o didžiąją dalį finansuos organizacija
„Frontex“.
„Kol kas tik esame šiandien priėmę sprendimą dėl
PVM dalies padengimo, tai mums kainuoja 51 tūkst. eurų“, – sakė
jis.
Anot A.Butkevičiaus, Vyriausybė taip pat diskutavo ir dėl
galimybės priimti pabėgėlius, tačiau šiuo klausimu nuspręsta
palaukti Europos Vadovų Tarybos (EVT) sprendimo.
„Po to, kai pasibaigs Vadovų Tarybos posėdis, matysime, kokie
yra priimti sprendimai, tada vėl grįšime prie šito klausimo –
bendros naštos pasidalijimo tarp visų Europos Sąjungos šalių“,
– sakė jis.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ketvirtadienį dalyvaujanti
neeiliniame EVT posėdyje, sako, kad Lietuva pagal savo galimybes yra
aktyvi prisidedant prie gelbėjimo operacijos. Jos teigimu,
sraigtasparnio pasiuntimas į nelaimės vietą „yra Lietuvai gana
didelis indėlis“.
„Pritariame visiems pasiūlymams, kurie šiandien bus
formuluojami Europos Komisijos, Europos Tarybos vadovai mes juos
palaikysime ir pritarsime ir tikrai mėginsime kiek įmanoma padėti
ir tiems, kas atvyksta, ir stengtis, kad priežastys, dėl ko žmonės
išvyksta, būtų vis dėlto švelninamos“, – Briuselyje
žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.
Vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio teigimu,
sraigtasparnis su dviem įgulomis nedalyvaus gelbėjimo darbuose, o
atliks sienos priežiūros funkciją. Jis tikino, kad tiek pilotai,
tiek kiti siunčiami pareigūnai yra kvalifikuoti ir pasiruošę
tokioms operacijoms.
„Tiesiog reikia nuvykti į Italiją ir pažiūrėti, kaip tai
vyksta: yra sienos kasdieninė apsauga – nelegalaus sienos kirtimo
kontroliavimas, stebėjimas naktinio matymo įranga, termovizoriais.
Gelbėjimo darbų jie taip pat gali atlikti, tik ne tais mastais, kaip
tai daro specialios gelbėjimo tarnybos, kur yra specialios paskirties
sraigtasparniai“, – sakė S.Skvernelis.
Jis patikino, kad minėtos dvi VSAT įgulos siunčiamos ne savo
noru, o, kaip ir kitose statutinėse tarnybose, vadovo įsakymu.
Ministras taip pat patikino, kad VSAT yra pajėgi užtikrinti, jog
išsiuntus sraigtasparnį nesusilpnėtų sienos apsauga Lietuvoje.
Kalbėdamas apie pabėgėlių priėmimą, ministras išreiškė
nuomonę, kad Lietuva turėtų solidarizuotis su kitomis ES
valstybėmis ir apgyvendinti nedidelį kiekį pabėgėlių. Lietuva
Pabėgėlių centre, specialiose poilsinėse ar kitose vietose
padedant šalies religinėms bendruomenėms, pasak ministro, galėtų
apgyvendinti iki 10 žmonių.
„Manau, iki 10 žmonių, kurie atitinka mūsų kultūrinius
ypatumus, yra, sakykime, krikščionys, mes turėtumėme svarstyti
tokią galimybę. Turime pavyzdžių, kada yra iš Sirijos
krikščionys vienos religinių konfesijų dėka atvykę į Lietuvą.
Tai yra aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės – gydytojai,
teisininkai, tai nematome problemos dėl jų integracijos“, –
pripažino S.Skvernelis.
Viduržemio jūroje vien per nelaimę praėjusį savaitgalį, kai
nuskendo migrantus gabenęs laivas, žuvo 800 žmonių.
Vien per balandžio mėnesį išgelbėta 11 tūkstančių
pragaištingą kelionę jūra pasirinkusių migrantų, tačiau nuo
metų pradžios čia jau žuvo per 2 tūkst. žmonių.
ES išorės sienų valdymo agentūros „Frontex“ duomenimis,
pernai į ES nelegaliai atvyko 276 tūkst. asmenų – tai 155 proc.
daugiau nei 2013 metais.