Didelių abejonių sukėlė už Europos Sąjungos lėšas Seimo kontrolierių įstaigos vykdomas projektas – pinigai jau išleisti, o beveik prieš ketverius metus pradėtiems darbams pabaigos nematyti.
Buvo užsimota patobulinti įstaigos veiklos organizavimą įdiegiant elektroninę administravimo ir dokumentų valdymo sistemą. Šiam tikslui Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) per keletą kartų atriekė daugiau kaip 153 tūkst. eurų.
Dabar aiškėja, kad pinigai buvo skirti ir už nepadarytus darbus. Juos iki praėjusių metų balandžio turėjusią atlikti Kauno bendrovę Informacijos saugumo agentūrą Seimo kontrolieriai padavė į teismą.
Bet vargu ar ką nors peš – ši įmonė jau nevykdo jokios veiklos ir yra ties bankroto riba.
Reikalauja grąžinti pinigus
Seimo kontrolierių įstaigos atstovai „Lietuvos rytui“ pripažino, kad brangus pirkinys jiems stojo skersai gerklės – atlikta 70 proc. sutartyje numatytų darbų, o verslininkai pasipustė padus ir nesileidžia į kalbas.
Informacijos saugumo agentūra nesutinka pašalinti jau nustatytų sistemos trūkumų, spjauna į įsipareigojimus užtikrinti garantinį jos palaikymą, o į kontrolierių įstaigos laiškus atsako tyla.
Todėl Seimo kontrolierių įstaiga paprašė Kauno apygardos teismo nutraukti sutartį su tiekėju ir įpareigoti grąžinti dalį nepagrįstai jam sumokėtų lėšų.
Dokumentus pasirašinėjo aklai?
Bet kaip atsitiko, kad sutartų darbų neatlikusiai bendrovei byrėjo pinigai?
„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, kartu su prašymais atlikti mokėjimus Seimo kontrolierių įstaiga ESFA pateikdavo ir darbų priėmimo–perdavimo aktus, kuriuos pasirašydavo projektui vadovaujantis įstaigos vyriausiasis patarėjas Martynas Vasiliauskas bei Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjos pavaduotoja Ina Sadaunykienė.
Šie valdininkai privalėjo įsitikinti, ar darbai tikrai atlikti, bet niekam tai nerūpėjo.
Beje, ESFA iš pradžių pervedė pinigus, o tik po to nusprendė įsitikinti, ar Seimo kontrolierių pateiktuose mokėjimų prašymuose pateikta informacija yra teisinga, o įsipareigojimai vykdomi tinkamai.
Pernai atliktos dvi neplaninės patikros patvirtino įtarimus, kad dalis darbų nepadaryta.
Laukia atomazgos teisme
Pagal logiką, išaiškėjus tokiems nusižengimams turėjo būti sukeltas aliarmas – juk Seimo kontrolierių įstaiga, siekdama gauti pinigų, agentūrai teikė galimai suklastotus dokumentus.
Kodėl apie tai ESFA nepranešė teisėsaugai, o tik įpareigojo kontrolierius neatitikimus ištaisyti? Gal išsigando?
Kaip „Lietuvos rytui" tvirtino ESFA atstovai, Seimo kontrolierių įstaiga informavo pati negalinti ištaisyti neatitikimų, paslaugų teikėjai to daryti irgi nesutiko, todėl buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas.
Tačiau teismui nustačius, kad projektą vykdžiusi Seimo kontrolierių įstaiga deklaravo išlaidas, už kurias paslaugos nėra suteiktos, tie pinigai esą būtų susigrąžinti.
Pirštu baksnoja į pirmtakus
Tuo metu buvusio Konstitucinio teismo teisėjo Augustino Normanto vadovaujami Seimo kontrolieriai „Lietuvos rytui“ aiškino, kad sutartis su Informacijos saugumo agentūra buvo sudaryta dar tuo metu, kai įstaigai vadovavo Romas Valentukevičius.
Pastarasis vadovauti projektui paskyrė Dokumentų ir informacijos skyriaus vedėją Danguolę Milonienę. Ją A.Normantas atleido vos perėmęs įstaigos vadovo vairą ir paaiškėjus, kad darbai vyko nenuosekliai, nesklandžiai, nuolat strigo.
„Informacijos saugumo agentūra darbus vykdė etapais ir teikė reikalavimus apmokėti už jau atliktą dalį. Apmokėjimai buvo įvykdyti, tačiau nebuvo įsitikinta, ar atlikti visi darbai ir ar nėra trūkumų“, – pripažino Seimo kontrolieriai.
Buvo įžvelgta pažeidimų
Praėjusių metų pabaigoje šio sandorio procedūras įvertino ir Viešųjų pirkimų tarnyba.
Nustatyta, kad jos buvo atliktos pažeidžiant įstatymą – nebuvo tinkamai įvertinta tiekėjo kvalifikacija.
Be to, viešųjų pirkimų prievaizdai įžvelgė, kad antrojo viešojo pirkimo metu kontrolieriai nepasinaudojo galimybe su tiekėju derėtis dėl kainos – Informacijos saugumo agentūrai sutiko mokėti daugiau, nei ji siūlė tą padaryti pirmojo pirkimo metu. Pastarasis pirkimas kažkodėl buvo nutrauktas.
Įmonės veikla paralyžiuota
Informacijos saugumo agentūrai nuo praėjusių metų vidurio vadovaujantis Artūras Jaliūnas neslėpė, kad į keblią padėtį įmonė pateko nusvilusi su Seimo kontrolierių projektu: „Darbų aktai buvo pasirašyti. Vadinasi, Seimo kontrolierių įstaigai viskas tiko.
Bet po to prasidėjo bendrovės žlugdymas tampant ją po teismus, areštavus jos sąskaitas.“
A.Jaliūnas dabar laukia teismų sprendimų: „Bus atlikta ekspertizė ir paaiškės, kas ką apgavo. Manau, pačių Seimo kontrolierių kaltės čia yra daugiau, o mūsų įmonė padarė tai, ką turėjo padaryti.“
Dėl tokios situacijos atsakingi ir vieni, ir kiti
Kęstas Komskis
Seimo vicepirmininkas
„Kontrolierių veiksmai kelia abejonių, vis dėlto nebūčiau linkęs įtarinėti vien jų. Stebina ir pinigus dalijančios agentūros elgesys. Juk kaip galima mokėti pinigus, jei matai, kad realiai darbai nėra atlikti?
Pasitvirtinus įtarimams, kad pinigai buvo mokami už neatliktus darbus, o sprendžiant iš kontrolierių kreipimosi į teismą taip ir buvo, kaltę turėtų prisiimti abi šios institucijos.
Tačiau kreipimusi į teismą gali būti bandoma ir vilkinti laiką. Neįvykdžius projekto sąlygų kažkam gali tekti grąžinti nemenką sumą pinigų ar net sėsti į teisiamųjų suolą. Gali būti, jog paaiškės, kad aplaidžiai pareigas atliko ir kai kurie Seimo kontrolierių įstaigos darbuotojai.
Bet kuriuo atveju ši istorija nepuošia vadinamųjų ombudsmenų. Neturėtų būti taip, kad kitus tikrinantys kontrolieriai patys nesilaikytų įstatymų.“