Tokią poziciją prezidentės spaudos tarnyba išsakė,
komentuodama šią savaitę paskelbtą statistiką, kad teismai
patenkina 99 proc. prokurorų prašymų leisti klausytis pokalbių
telefonu ar gauti jų išklotines.
„Visos procesinės prievartos priemonės, kurios yra susijusios
su intervencija į privatų žmogaus gyvenimą ir kitais žmogaus
teisių ribojimais, teisėsaugos institucijų ir teismų turi būti
taikomos ne automatiškai, o labai atsakingai ir gerai pasvėrus.
Kiekvienu tokiu atveju turi būti laikomasi Konstitucijoje
įtvirtintų visų žmogaus teisių garantijų ir vadovaujamasi
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika“, – BNS nurodė
prezidentės spaudos tarnyba.
Anot Nacionalinės teismų administracijos, pernai apylinkės
teismai išnagrinėjo 12 tūkst. 332 prokurorų pareiškimus dėl
elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos.
Pareiškimai visiškai patenkinti 11 tūkst. 975 atvejais,
patenkinti iš dalies – 203 atvejais. Teismai prokurorų prašymus
atmetė 154 kartus – tai sudaro 1,2 procento.
Nacionalinės teismų administracijos atstovė spaudai Živilė
Navickaitė-Babkin BNS sakė, kad šis skaičius „apima ir turinio
kontrolę, ir kitus veiksmus, pavyzdžiui, išklotines be jokio
turinio“.
Pasak jos, ši statistika atspindi atvejus, kai taikomos
Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, o duomenų pagal Žvalgybos ir
Kriminalinės žvalgybos įstatymus Nacionalinė teismų
administracija neturi.
Panašios proporcijos buvo ir ankstesniais metais.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
instituto docentas Kęstutis Girnius BNS sakė, kad tokia statistika
kelia nerimą, jog teismai nepakankamai rūpinasi žmonių privatumo
apsauga.
„Tai reiškia, kad teismai automatiškai patenkina prokurorų
prašymus ir nesigilina į reikalo esmę. Teismai turėtų jausti
didesnę atsakomybę ir nepatenkinti tokių prašymų, apie kuriuos
neturi tinkamos informacijos“, – sakė K.Girnius.
Teisėjų tarybos pirmininkas Egidijus Laužikas teigė, kad
teismai, leisdami klausytis asmenų pokalbių telefonu, „iš esmės
turi remtis tik prokuroro pateikiama informacija: ją įvertinti,
įsitikinti, ar prašoma įstatymus atitinkančių priemonių ir ar
jos padės išaiškinti nusikaltimus“.
„Teismas prokuroro prašymą tenkina, jeigu yra
pagrindas manyti, kad, klausantis elektroninių ryšių tinklais
perduodamos informacijos, galima gauti duomenų apie
rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą. Kiti atvejai –
kylantis pavojus, kad nukentėjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso
dalyviams arba jų artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievartavimas
ar kitokios neteisėtos veikos“, – raštu atsiųstame komentare
BNS teigė E.Laužikas.
Teisėjų tarybos pirmininkas pabrėžė, kad „žmogus, kuris
daro nusikalstamą veiką, negali tikėtis privatumo, tačiau labai
svarbu, kad peržengiant privatumo ribą viskas būtų atlikta pagal
įstatymo reikalavimus“.
Lietuvos įstatymai leidžia klausytis ne tik įtariamųjų
pokalbių telefonu – gali būti klausomasi bet kurių asmenų, jei
teisėsauga turi pagrindą manyti, kad taip galima gauti duomenų apie
nusikaltimą.
Premjeras Algirdas Butkevičius šią savaitę sakė negalintis
vertinti teismų sprendimų, bet pabrėžė, kad „teismai tokius
leidimus privalo duoti aiškiai įsigilinę į situaciją, įsitikinę
tos priemonės būtinumu“.
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas
Artūras Paulauskas BNS teigė manantis, kad teismai turėtų
principingiau vertinti prokurorų prašymus, tuo tarpu Žmogaus
teisių komiteto narė Dalia Kuodytė teigė mananti, kad tokią
statistiką lemia prokurorų profesionalumas.
Nacionalinės teismų administracijos pateikiami duomenys
neleidžia daryti išvados, kiek tiksliai žmonių pernai buvo
klausomasi.
E.Laužikas teigė, kad konkretus patenkintų prašymų skaičius
gali apimti ir pakartotinius prašymus, prašymus pratęsti taikomas
priemones, prašymus, susijusius su pasikeitusiu asmens, kurio
pasiklausoma, telefono numeriu. Kita vertus, vienu pareiškimu
prokuroras gali prašyti leisti klausytis daugiau nei vieno asmens
pokalbio.
Pernai pokalbių klausymasis buvo apskųstas septynis kartus, ir
visais jais pripažinta, kad pokalbių klausytasi neteisėtai. Šiuos
skundus pateikė naujienų agentūros BNS žurnalistai, jie vėliau
gavo kompensacijas iš valstybės.
Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė BNS sakė,
kad pokalbių klausymasis neskundžiamas, nes „asmeniui toks
apskundimas praktiškai neduoda jokių rezultatų arba jie būna labai
nežymūs“.
Įstatymas įpareigoja teisėsaugą pranešti asmeniui apie tai,
kad jo pokalbių buvo klausomasi. Pranešti būtina iškart, kai tai
įmanoma padaryti nepakenkiant tyrimo sėkmei.
Teismai taip pat sankcionuoja žvalgybos atliekamus pokalbių
pasiklausymus. Valstybės saugumo departamentas pranešė, kad pernai
1884 asmenų atžvilgiu atliko apygardų teismų sankcionuotus
veiksmus, tokius kaip „telefoninio ar internetinio susižinojimo
stebėjimas, patekimas į asmens privačią erdvę, jo dokumentų ir
kitų daiktų apžiūra“.
Nacionalinė teismų administracija BNS informavo, kad duomenys
apie tai, kiek tokio pobūdžio prašymų buvo atmesta, yra
įslaptinta informacija.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad pokalbių
telefonu klausymasis yra „labai rimtas kišimasis į asmens teises
ir kad tik labai rimtos priežastys, paremtos pagrįstu įtarimu, kad
asmuo gali būti įsitraukęs į rimtą kriminalinę veiklą, turėtų
būti pagrindu juos sankcionuoti“.
Situaciją Moldovoje, kur 2005-2007 metais teismai patvirtindavo
98-99 proc. prašymų dėl pokalbių pasiklausymo, Strasbūro teismas
pripažino rimtu argumentu pripažinti, kad šioje šalyje
pažeidžiamos teisės į privatumą.