Kaunas nuo seno vadinamas akademiniu miestu. Čia esančiuose universitetuose ir kolegijose žinių siekia apie 45 tūkstančius jaunuolių.
Studijų specialistai sako, kad Kaunas išlieka patrauklus ne tik šiame mieste gyvenantiems jauniems žmonėms.
Pernai Kaune studijuoti pradėjo ir nemažai studentų iš Vilniaus bei kitų šalies miestų. Kauniečiams Vilnius buvo mažiau patrauklus.
Kad studentai rinktųsi Kauną, stengiasi universitetų ir kolegijų bendruomenės, kuriamos naujos patrauklios studijų programos.
Ugdyti jaunus specialistus padeda ir verslininkai, suteikiantys galimybę įgauti praktinių įgūdžių.
Vis labiau populiarėjančio profesinio mokymo specialistai taip pat stengiasi, kad Kaune mokytųsi kuo daugiau jaunų žmonių.
Profesinio mokymo įstaigose žinių semiasi net aukštųjų mokyklų diplomus turintys studentai.
Vilniečiai renkasi Kauną
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atstovė Jūratė Žuolytė teigė, kad studentai dažniausiai nori studijuoti netoli tos vietos, kur gyvena.
Tačiau stebint jų srautus pernai pastebėta, kad Kaunas buvo patrauklus ne tik jauniems šio miesto gyventojams.
Pernai studijas Kaune rinkosi beveik 82 procentai kauniečių. Laikinosios sostinės universitetai sudomino ir 17 procentų studentų iš Vilniaus regiono. Dar šiek tiek studentų atvyko iš Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Telšių regionų.
Vilniuje pernai siekti aukštojo mokslo diplomų pradėjo 88 procentai vilniečių ir tik 11 procentų Kauno regiono gyventojų.
„Tai rodo, kad Kaunas išlieka patrauklus ne tik vietos gyventojams, bet ir sostinės bei kitų miestų studentams“, – sakė J.Žuolytė.
Populiariausias – KTU
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas informavo, kad pernai Kaune studijuoti pradėjo per 18 tūkstančių studentų.
Patraukliausiu iš 6 mieste esančių universitetų išlieka Kauno technologijos universitetas (KTU). Jame pernai studijas pradėjo beveik 2 tūkstančiai jaunuolių.
Antras pagal priimtų studentų skaičių yra Vytauto Didžiojo universitetas. Pernai jis sulaukė beveik 1500 jaunuolių. Kituose universitetuose pradėjo mokytis nuo kelių šimtų iki tūkstančio studentų.
Iš 6 mieste esančių kolegijų populiariausia Kauno kolegija. Į ją pernai priimta per 2 tūkstančius studentų. Į kitas – po kelias dešimtis ar kelis šimtus jaunuolių.
Parengė naujų programų
P.Žiliuko teigimu, populiariausios studijų programos yra susijusios su programavimu, informacinėmis technologijomis, taip pat medicinos studijos ir maisto perdirbimo bei technologijų studijos.
„Universitetų ir kolegijų atstovai stebi, kas patrauklu jaunimui, kaip kinta darbo rinka. Todėl rengiamos studijų programos transformuojamos, atsiranda naujų“, – sakė P.Žiliukas.
Šiemet Studijų kokybės ir vertinimo centras patvirtino 5 naujas studijų programas. Dvi iš jų bus dėstomos Kaune.
KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetai pirmą kartą Lietuvos akademinio gyvenimo istorijoje parengė bendrą programą bakalaurams, norėsiantiems studijuoti sveikatos informatiką.
Studentai mokysis informacines technologijas taikyti sveikatos srityje.
Kauno technikos kolegija pradės rengti paveldo statinių inžinierius.
Jaunimas nenori išvykti
Su universitetų ir kolegijų atstovais vis labiau linksta bendradarbiauti verslininkai. Jie priima studentus atlikti praktikos, o vėliau pasiūlo ir darbą.
Štai statybines konstrukcijas kuriančios įmonės vadovas Mindaugas Kasiulevičius kasmet pakviečia praktikuotis po 2–4 vyresnių universitetų kursų studentus, siekiančius inžinierių, statybos ir architektūros studijų diplomų.
Kaunietis pasakojo, kad praktikantų pasitaiko įvairių: vieni praktiką atlieka atmestinai, kiti labai stengiasi įgyti patirties.
„Praktikantus priimu ne vienus metus. Pastebiu, kad rimtai į savo ateitį žvelgiantys studentai stengiasi, nenori palikti miesto ir šalies. Tačiau jaunuoliams labai stinga praktinių žinių. Universitetuose jie mokosi teorijos ir per mažai susiduria su realiais darbais“, – sakė verslininkas.
Vis dėlto paruošiamais specialistais kaunietis dažniausiai yra patenkintas, todėl jo įmonėje dirba ne vienas anksčiau praktiką atlikęs studentas.
Leidžia ilgiau praktikuotis
Vienos didmenine prekyba užsiimančios įmonės grupės personalo vadovė Rasa Buožienė sakė, kad bendrovės vadovybė laikosi nuomonės, jog jaunimą reikia priimti atlikti praktikos, augintis būsimus specialistus.
Į įmonę atlikti praktikos ateina įvairių kolegijų ir universitetų studentai.
„Atlikdami praktiką jauni žmonės įsitikina, ar yra pasirinkę tikrai tą sritį, kurioje nori dirbti, siekia įgyti patirties, nes mokyklose gauna daugiau teorinių žinių“, – pasakojo R.Buožienė.
Personalo skyriaus vadovė pasidžiaugė, kad universitetai ir kolegijos pastaraisiais metais į studentų praktiką žiūri vis lanksčiau.
„Anksčiau praktiką studentai atlikdavo tik kelias savaites. Dabar kai kurios mokyklos leidžia jaunuoliams praktikuotis po 1 ar 2 mėnesius. Tai jauniems žmonėms labai naudinga“, – įsitikinusi R.Buožienė.
Populiarėja ir profesinės studijos
Alvydas Pranas Grevas
Profesinio mokymo įstaigų asociacijos tarybos narys Kauno regionui
„Profesinis mokymas pastaruoju metu tampa vis populiaresnis. 2014 metų statistika rodo, kad beveik 60 procentų studentų, baigusių tokias studijas, dirba pagal specialybę. Tik 3 procentai po studijų atsiduria darbo biržoje. 12 procentų dirba ne pagal specialybę, 15 procentų tęsia studijas aukštosiose mokyklose. 8 procentai išvyksta į užsienį.
Profesines studijas renkasi vis daugiau jaunuolių, kurie jau turi aukštojo mokslo diplomus. Pernai į Kauno profesines mokyklas įstojo 1500 studentų, turinčių universitetinį išsilavinimą.
Šie žmonės nori įgyti praktinių žinių ir įgūdžių, vėliau dažniausiai kuria savo verslą.
Populiariausios yra virėjų, konditerininkų, mėsos perdirbėjų, statybininkų, automobilių remonto, medienos apdirbimo specialistų, suvirintojų, pastatų apšiltintojų specialybės.
Profesinėse Kauno mokyklose studijuoja 55 procentai kauniečių. 45 procentai atvyksta iš Kauno ir kitų šalies regionų.“