Žinoma, nepaneigsi, kad tokie EK veiksmai teikia vilčių ir Lietuvai, ir visai Europos Sąjungai. Vis dėlto „Gazprom“ gali nukentėti ne taip smarkiai, kaip tikimasi, arba net visai nenukentėti.
Nepaisant to, Lietuvoje kilo tikra politikų – pradedant prezidente D.Grybauskaite ir baigiant buvusiu energetikos ministru A.Sekmoku – džiaugsmo audra.
Imta pranašauti ne tiktai „Gazprom“, bet ir visos Rusijos išskirtinės padėties Europoje naudojantis savo energijos ištekliais pabaigos pradžią.
Garsiausiai džiaugėsi opoziciniai konservatoriai, kurie būdami valdžioje ir kreipėsi į Briuselį užtarimo prašydami pradėti šį tyrimą.
Dabartiniai valdantieji, tuomet priekaištavę dešiniesiems dėl jų esą pernelyg akiplėšiško elgesio, dabar elgėsi kiek santūriau, bet apie EK sprendimą irgi kalbėjo kaip apie pergalę, prie kurios prisidėjo ir jie.
Viena pagrindinių tokios reakcijos priežasčių – dabartinė geopolitinė situacija ir blogi kaip niekuomet pastaruoju metu Lietuvos santykiai su Rusija. Tad visiškai suprantamas troškimas užfiksuoti kokią nors pergalę prieš Maskvą.
Kita vertus, susidarė įspūdis, kad jau ėmė dvelkti ir būsimųjų Seimo rinkimų vėjai.
Konservatoriai EK sprendimu pasistengė pasinaudoti kaip esą dar vienu įrodymu, kad būdami valdžioje nuvertė kalnus Lietuvos gerovės labui, o socialdemokratai – pasirodydami esą kovotojai ne tik su dabar daugelį gąsdinančia ir pykdančia Rusija, bet ir dėl mažesnių dujų bei šilumos kainų.
Kad po pusantrų metų vyksiantys Seimo rinkimai jau diktuoja kai kurių politikų veiksmus, liudija daugybė pastaruoju metu pasipylusių įvairių projektų. Kai kurie jų skirti tiesiog atkreipti į save dėmesį.
Antai socialdemokratas J.Požela pateikė daugelį prajuokinusią įstatymo pataisą, kuria pasiūlė bausti ne tik girtus vairuotojus, bet ir su jais sutinkančius važiuoti keleivius.
O vienas Darbo partijos lyderių V.Gapšys pasiūlė leisti į Seimą kandidatuoti ne nuo 25, o nuo 23 metų.
Šis projektas racionalesnis, tačiau jis sukurtas irgi dairantis į būsimus jaunus rinkėjus, kurių „darbiečiams“ labai trūksta.
Tuo metu opoziciniai liberalai, išsikėlę sau tikslą po 2016 m. Seimo rinkimų tapti pagrindine valdžią formuosiančia jėga, pluša ne tik Vilniaus savivaldybėje, kur apsiėmė kuo greičiau nuversti sovietines Žaliojo tilto skulptūras.
Liberalų sąjūdis iš peties užsimojo ir Seime, kur sumanė greitai prastumti privalomąjį referendumą dėl dvigubos pilietybės.
Dėl pilietybės netekusio krepšininko Ž.Ilgausko neseniai dūsavusi ir raudojusi tautos dalis, taip pat nepopuliarūs bijantys pasirodyti kitų partijų politikai – už referendumą.
Bet referendumo nesėkmės išsigandusi išeivija tokį projektą tiesiai pavadino politikavimu, nutaikytu į Seimo rinkimus.
Ar tik neatsitiks taip, kad tie rinkimų vėjai gali nupūsti valdžios sprendimus ar reformas, susijusias su galima socialine ir politine rizika?
Pavyzdžiui, kaip judės Vyriausybėje šią savaitę palaiminta teismų reforma, numatanti teismų stambinimą ir, aišku, pareikalausianti papildomų pinigų?
Juk daugelis rinkėjų (nesvarbu – kairieji ar dešinieji) teismų nelabai mėgsta.
Ore gali pakibti ir garsusis socialinis modelis, kuris numato daugelio darbdavių seniai reikalaujamą darbo santykių liberalizavimą, bet tam aršiai priešinasi profsąjungos.
Negana to, prasidės varžybos tarp valdančiųjų, kas panorės išpešti daugiau pinigų iš biudžeto kuo didesniam skaičiui rinkėjų.
Štai A.Butkevičius paskelbė, kad turėtų būti pasirašytas susitarimas dėl emigracijos mažinimo ir gimstamumo didinimo. Tokios idėjos autoriai „tvarkiečiai“ paragino visiškai atkurti per krizę nurėžtas išmokas motinoms.
Bet premjeras nenori taip skubėti, nes tai jau šiemet kainuotų dešimtis milijonų eurų.
Tačiau valdantieji pajudėjo minimalios mėnesio algos didinimo link – nuspręsta nuo liepos ją padidinti iki 325 eurų, o premjeras pažadėjo nuo kitų metų pradžios pridėti dar 25.
Iš tų pačių „tvarkiečių“ stovyklos, tiksliau, iš jų esą deleguoto nepartinio vidaus reikalų ministro S.Skvernelio būstinės, prieš kelias dienas pasklido skundų, kad vidaus reikalų sistema tuojau mirs nuo finansinio bado, kurį dėl politikų neveiklumo ir apsileidimo kenčia jau ne vienus metus.
Šie skundai palydėjo ilgai marinuotą ir Vyriausybėje pagaliau patvirtintą naują Vidaus tarnybos statutą.
Šiame svarbiame dokumente numatoma didinti pareigūnų socialines garantijas, ilginti pensinį amžių, atlyginimus susieti su veiklos vertinimo rezultatais.
Bet prie ministro dar prisidėjo ir pareigūnų profsąjungos, šį projektą pavadinusios apgaule, – esą nenumatyta pakankamai lėšų jam įgyvendinti.
Šitoks spaudimas keliais frontais privertė premjerą prabilti net apie šantažą, kuriam jis ir Finansų ministerija esą nenusileisią.
Neabejotina, kad dar labiau artėjant rinkimams panašių susidūrimų tik daugės.
Apžvalgininkas