Bet kuris krepšinį šiek kiek išmanantis žmogus išrėžtų: kvaili klausimai! Tarsi lygintum dramblį ir musę.
Tačiau už visos antrosios lietuvių religijos ūkį atsakančioje Lietuvos krepšinio federacijoje (LKF) manoma kitaip. Vakar prastumti nauji šios organizacijos įstatai, kuriuose įteisinta nauja LKF vykdomojo komiteto sudėtis.
Vietoj anksčiau turėtų trijų vietų LKL palikta viena.
Tiek pat, kiek jau minėtoms moterų antrajai lygai, vyrų trečiajai, taip pat veteranų, studentų, moksleivių lygoms, apie kurių egzistavimą žino tik patys varžybų dalyviai ir jų artimieji.
Ta proga LKF vykdomasis komitetas sumažintas nuo 18 iki 14 narių. Ką iš tiesų reiškia šis žingsnis ir lygybės ženklas tarp šalies krepšinio flagmano LKL ir mėgėjų?
Mat visas LKF virveles tampanti Kauno krepšinio veikėjų grupė tiesiog išsigando, nes sutvirtėjusios LKL atstovų balsai pasidarė per maištingi užpelkėjusiame vykdomajame komitete.
Iš krepšinio sočiai gyvenantys veikėjai sunerimo – o kas, jei jų kruopščiai persijoti klusnūs rankų kilnotojai bus paskatinti mąstyti savarankiškai? Tuomet gali pradėti strigti pinigų skirstymo mašina „Aš tau – tu man“.
Dabar komitete narių mažiau, bet savų – daugiau. O kad būtų išvis ramu, kartu su LKF prezidentu nuo šiol čia balsuos jo tiesioginiai pavaldiniai: du viceprezidentai ir federacijos samdomas darbuotojas generalinis sekretorius.
Sistema veiks tobulai: sau keli užduotis, sau skiri pinigus, sau atsiskaitai už darbą.
O gal LKF galėtų žengti ir dar vieną žingsnį – sulyginti nesulyginamų lygų finansavimą? Neįmanoma? Kodėl ne, jei tai būtų naudinga krepšinio „grupei draugų“. Ar naudinga Lietuvos krepšiniui – kitas, neesminis, klausimas.