Nors nuo artėjančio rugsėjo visos veikiančios vidurinės mokyklos turi būti reorganizuotos į pagrindines mokyklas, progimnazijas arba gimnazijas, Tuskulėnų mokyklai buvo žadėtas kitoks likimas. Ji turėjo tapti ilgąja gimnazija, o ne pagrindine mokykla.
Tačiau neseniai mokyklos atstovai sužinojo, kad nuo rugsėjo Tuskulėnų mokykla turės tapti pagrindine. Tam smarkiai pasipriešino visa mokyklos bendruomenė.
Su protesto plakatais atėję pedagogai piešia niūrų paveikslą – mokykla be 11 ir 12 klasių reikštų sunaikinimą.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybai trečiadienį pateiktas svarstyti Tuskulėnų vidurinės mokyklos pertvarkymas – vidurinę mokyklą siūloma pertvarkyti į pagrindinę ir nuo rugsėjo 1-osios nebekomplektuoti 11-12 klasių. Šis klausimas atidėtas iki to laiko, kol Švietimo ir mokslo ministerija pateiktų išaiškinimą.
Tuskulėnų mokykloje yra sustiprintas meninis ugdymas, dėl to ši mokymo įstaiga yra išskirtinė. Be to, ši mokykla yra geriausių sostinės mokyklų aštuntuke, o Lietuvos mastu yra 17-oje vietoje.
„Šiuo metu esu vienuoliktokė, mokausi sustiprintą dailę. Kokioje mokykloje aš galėsiu mokytis skulptūrą, dizainą, dailės istoriją ir grafiką?“, – klausė septyniolikos metų moksleivė Akvilė.
Ji kartu su kitais moksleiviais per dvi dienas surinko per 3 tūkst. parašų, kad Tuskulėnai galėtų taptų ilgąja gimnazija.
Mokykla dirba gerai
Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius Gintaras Alfonsas Petronis sakė, kad sunku kalbėti apie mokyklą, kuri dirba gerai, jos specialistai yra profesionalūs, tačiau reikia palaukti ką galutinai nuspręs Švietimo ir mokslo ministerija.
„Ministerija turi nuspręsti, ar ši mokykla gali būti išskirtinė, ar ne. Negalime skubėti ir priimti skubotų sprendimų. Reikia pritarti pateikimui ir eiti per visus komitetus“, – sakė G.Petronis.
Kilus triukšmui dėl mokyklos reorganizacijos į pagrindinę mokyklą, savivaldybė vyresniųjų klasių moksleiviams siūlė tęsti mokslus arčiausiai esančiose Šv. Kristoforo, Senvagės ar Antakalnio gimnazijose. Tuo tarpu pagrindinėje mokykloje pagaliau sutilptų joje norintys mokytis, tačiau vietų negaunantys pirmokai ir penktokai – apie 170 nepatekusių.
„Realybė tokia – vienos mokyklos pustuštės, kitose vaikai mokosi pamainomis. Apsvarstę komitetuose, pasitarę su bendruomene, turėsime priimti sprendimus, kurie padės subalansuoti moksleivių srautus Žirmūnų rajone ir kels mokymosi kokybę“, – sakė Vilniaus mero pavaduotojas V.Benkunskas.
„Siūlomos gimnazijos neatitinka moksleivių poreikių“, – sakė Tuskulėnų mokyklos tarybos pirmininkė Loreta Keršytė.
Sprendimas buvo kitoks
Tuskulėnų vidurinės mokyklos pedagogai sako, kad senoji Vilniaus miesto taryba buvo priėmusi kitokį sprendimą. Tuskulėnų vidurinei mokyklai buvo leista egzistuoti kaip ilgajai gimnazijai.
„Švietimo ministerija taip pat davė rekomendacijas ir patvirtino tokį sprendimą. Tačiau praėjusį penktadienį kaip iš giedro dangaus nukrito žinia, kad meras nusprendė neformuoti 11-12 klasių. Tai reikštų mokyklos sunykimą. Meras neatsižvelgė į bendruomenės interesus“, – sakė į savivaldybę atėjęs Tuskulėnų mokyklos istorikas Gražvydas Kaškelis.
Jis pabrėžė, kad yra skleidžiama nepagrįsta informacija, kad Tuskulėnų vidurinė mokykla netalpina moksleivių.
„Nieko neatmetinėdami, turime aukštus mokymosi rezultatus, 45-erius metus turime sustiprintą dailės kursą. Esame tokie vieninteliai ir išskirtiniai“, – pabrėžė Tuskulėnų mokyklos pedagogas G.Kaškelis.
Kūno kultūros mokytojas Vidas Grigas stebėjosi, kad kitų mokyklų problemos yra sukraunamos jų mokymo įstaigai. Tuskulėnuose mokosi jo dukros.
„Jeigu kitos mokyklos nesurenka mokinių, kodėl tai turi būti daroma mūsų sąskaita? Tai atrodo kaip politinis susitarimas“, – sakė jis.