„Lietuvoje ir šiaip per daug ne darbo dienų, net 15 valstybinių švenčių. Jei nors dviem dienomis jų būtų mažiau, į valstybės biudžetą papildomai įplauktų iki 200 mln. litų. Šias lėšas būtų galima panaudoti didinant įvairių sričių darbuotojų atlyginimus. Be to, per gegužės šventes ir ypač per Jonines išgeriama daug alkoholio, pablogėja kriminogeninė padėtis“, – portalui lrytas.lt sakė kovotojas už blaivybę A.Matulas.
Jam prieštaraujantys politikai atsikirto, kad tada reikia uždrausti ir Kalėdas, ir Velykas – šiomis su krikščionybe susijusiomis dienomis ne vienas net ir doras katalikas gausiai suvilgo gerklę.
Primena sovietmetį
„Gegužės 1-oji skaldo visuomenę. Nes daliai žmonių ji siejasi su sovietine švente, komunistine ideologija. Be to, ji skatina nelygybę. Juk tą dieną socialdemokratų vadai po mitingų renkasi į barus, o padavėjai, prekybininkai juos privalo aptarnauti. Taigi vieniems šventė, o kitiems darbo diena. Toks nelogiškas dalykas“, – savo sumanymo esmę aiškino A.Matulas.
Seimo narys konservatorius sakė, kad ir Joninės galėtų būti tik atmintinų dienų sąraše. Anot jo, tegul žmonės po darbo paieško paparčio žiedo, padainuoja tautines dainas – ir to užtektų.
„Joninės svarbesnės latviams. Lietuviams katalikams jos siejasi su pagonybe. Be to, per Jonines išgeriama daug svaigalų. Jei tai būtų darbo diena, išgertų mažiau“, – tikino A.Matulas.
Joninės į valstybinių švenčių sąrašą buvo įtrauktos daugiausia liberalų pastangomis, jie buvo paskelbę pilietinę akciją „Laisvę Joninėms!“
Geria ir per Velykas
Liberalų lyderis Seime Eligijus Masiulis buvo nustebintas koalicijos partnerio A.Matulo argumentų.
„Tokia logika vadovaujantis reikėtų iš valstybinių švenčių sąrašo išbraukti ir Naujuosius metus, taip pat religines šventes – Kalėdas, Velykas. Jas irgi ne visi švenčia atsakingai, išgeriama daugiau alkoholio su visomis iš to išplaukiančiomis neigiamomis pasekmėmis“, – pastebėjo E.Masiulis.
Jo manymu, šventinių dienų tradicija Lietuvoje nusistovėjo, ir nebereikia sukti galvos piliečiams, kurie ir šiaip jau nesusigaudo, kokia šventė ir ką ji reiškia, reikia kelti vėliavą ar ne.
„Politikai linkę tvirtinti ar naikinti šventes savo nuožiūra, neatsižvelgdami į visuomenės nuomonę. Žmonių neklausiama, nori jie švenčių, laisvų dienų ar ne. Tai ydingas dalykas“, – tvirtino E.Masiulis.
Nenori švęsti gimtadienio?
Socialdemokratas Algirdas Sysas sakė, kad jam jau nusibodo dešiniųjų priekaištai dėl Gegužės 1-osios šventės.
„Seime aš jau 18 metų, ir kasmet per sesiją konservatoriai siūlo braukti Gegužės 1-ąją iš valstybinių švenčių sąrašo. Nesuprantu, kodėl konservatoriai nenori švęsti savo partijos gimtadienio?“ – juokaudamas stebėjosi A.Sysas.
Jis atkreipė dėmesį į tai, jog 1993 metais iš dešiniojo Sąjūdžio sparno susikūrė Tėvynės sąjunga, sudariusi dabartinės dešiniųjų partijos, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų, branduolį.
Priekaištus dėl to, kad Gegužės 1-oji, vadinama „kairiųjų švente“, skaldo visuomenę, Seimo narys socialdemokratas pavadino nerimtu.
„Tuomet galime tarti, kad ir katalikiškos šventės, pavyzdžiui, Žolinė, skaldo visuomenę. Juk Lietuva yra pasaulietinė valstybė, ne visi piliečiai katalikai ar apskritai tikintys“, – kalbėjo A.Sysas.
A.Matulas prisipažino, jog, pasiūlęs iš Gegužės 1-osios ir Joninių atimti valstybinių švenčių statusą, atsidūrė tarp dviejų ugnių.
„Socialdemokratai pyksta dėl Gegužės 1-osios, kai kurie dešinieji – dėl Joninių“, – sakė Seimo blaivininkas.
