+ Labiausiai televiziją vertinu dėl didelio programų pasirinkimo. Man patinka, kad galiu matyti tokius kanalus kaip „Mezzo“, „History“, „Discovery“, „National Geographic“ ar stebėti golfo varžybas.
Lietuviškus kanalus taip pat žiūriu, turiu mėgstamų informacinių ir muzikos laidų.
+ Televizija turi didelę šviečiamąją jėgą. Vienas iš pavyzdžių – šokių konkursai.
Kas prieš kelerius metus, be profesionalių šokėjų, žinojo, kaip šokti džaivą, fokstrotą ar salsą? Prasidėjus televizijos šokių projektams į juos įsmigo kone visos Lietuvos akys, žmonės pradėjo šokti.
Tą patį galima pasakyti apie klasikinę muziką. Ją labai išpopuliarino per LRT televiziją transliuojami dainų konkursai, kur skamba klasikos kūriniai.
+ Negaliu nepaminėti ir to, kad televizija – puiki žvaigždžių kalvė. Įvairūs konkursai, ypač muzikiniai, į populiarumo viršūnes iškėlė ne vieną atlikėją. Smagu, kad tarp jų buvo ir dabar garsus mūsų tenoras Merūnas Vitulskis.
2006 metais pats dalyvavau LNK „Žvaigždžių duetuose“. Man patiko laidos misija – perteikti žmonių gebėjimus, atskleisti jų talentą, suteikti gerų emocijų dalyviams ir žiūrovams.
+ Televizijose yra daug profesionalių žurnalistų, tačiau labiausiai išskirčiau griežtąjį ir taiklųjį Edmundą Jakilaitį, išradingąją Zitą Kelmickaitę, garbųjį Algimantą Čekuolį, muzikos asus Darių Užkuraitį ir Viktorą Gerulaitį.
+ Televiziją vertinu ir už tai, kad suteikia galimybę akimirksniu atsidurti net tolimiausiame pasaulio kampelyje, įvykių sūkuryje ar nuostabiausiame koncerte. Tai, ką gali išvysti savo akimis, svarbiau ir įdomiau už subjektyviai pateiktą pasakojimą.
– Televizijose pasigendu daugiau teigiamų emocijų. Suprantu, žinių ar kai kurių laidų neįmanoma parengti be sensacijų, katastrofų ir nelaimių. Vis dėlto jos neturėtų būti pabrėžiamos ir pateikiamos kaip svarbiausios.
– Televizorius nėra radijas, kurio gali vien klausytis. Svarbiausia televizijoje – vaizdas. Todėl nemėgstu monotoniško, nuobodaus kalbėjimo, laidų, kuriose trūksta dinamikos.
– Visų televizijų vadovai, laidų prodiuseriai ir vedėjai vertėtų vadovautis lotynišku posakiu „Memento posteri“ (Atmink ateinantį).
Nereikėtų aklai pataikauti masėms, vaikytis vien reitingų. Svarbiausia – auginti į priekį žengiančią, šviesią, mąstančią ir protingą naują kartą, jos nebukinti. Televizijoje per daug vulgarumo, tuštybės, menkaverčių laidų.
– Pastaruoju metu televizijos rodo nemažai filmų originalo kalba su lietuviškais titrais. Pastebiu, kad didžioji dalis filmų rodomi rusų kalba. Kodėl yra mažai anglų, prancūzų, vokiečių, italų kalbomis rodomų filmų? Juk žiūrint įdomią juostą būtų galimybė tobulinti užsienio kalbos žinias.
– Iš vieno kanalo į kitą lakstančios garsenybės ar tariamos žvaigždutės, pasiryžusios filmuotis kiekviename konkurse ar pokalbių laidoje, televizijas, o ypač komercines, suvienodina. Norėtųsi, kad kiekviena televizija turėtų savo veidą.
– Linksmų laidų netrūksta, tačiau gero sveiko humoro Lietuvos televizijose mažai. Man nepatinka, kad humoro laidose daug kalbama apie kitą galą. Mėgaudamiesi tuo, ką daro, humoristai turėtų jausti saiką, atsisakyti vulgarumo, galvoti, kad į juos žiūri jaunimas.
+Patinka pokalbių laidos, kuriose nesivaikoma sensacijų, kalbama aktualiomis temomis. Smagu žiūrėti į protingus, iškalbingus ir mąstančius pašnekovus.
