Ar nori lenkai tapti visaverčiais valstybės piliečiais?

Seime įvyko Pirmininko pavaduotojo Jaroslavo Narkevičiaus sukviesta konferencija „Suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas – iššūkis ir pasekmės abiturientui, mokytojui, mokyklai“. Jos įvardytas tikslas: „aptarti Švietimo įstatymo pakeitimų įtaką tautinių mažumų švietimo procesui, atsižvelgiant į problemas ir iššūkius, su kuriais susidūrė tautinių mažumų mokyklų mokiniai, mokytojai ir pačios švietimo įstaigos po lietuvių kalbos mokymo programų ir egzamino suvienodinimo“.

Daugiau nuotraukų (1)

Anatolijus Lapinskas

2015-05-01 08:18, atnaujinta 2018-01-05 07:23

O jei trumpiau, tai buvo dar vienas mitingas prieš lietuvių kalbą. Portalas „Wilnoteka“, aprašydamas konferenciją, abitūros lietuvių kalbos egzaminą pavadino „Sodoma ir Gomora“ (jeigu taip Lenkijos lietuviai parašytų apie lenkų kalbos egzaminą, pasekmės būtų baisios), o „Kurier Wilenski“ žurnalistė lietuvių kalbos mokymą pavadino „psichiniu spaudimu“.

Nevengė panašių epitetų ir konferencijos kalbėtojai, esą programa suvienodinta mokinių sveikatos sąskaita, nes lenkų moksleiviai lietuviškai komunikuoja tik lietuvių kalbos pamokose (suprask, jokių ryšių su Lietuva ir lietuviais nepalaiko, taip, matyt, rekomenduoja ir mokytojai). Beje, kiek žinau, Rusijos Kaliningrado srityje gyvenančių ir rusiškas mokyklas lankančių lietuviukų tėvams mokytojai rekomenduoja nekalbėti namie lietuviškai, nes esą sugadins rusų kalbos tartį...

Į lietuvių kalbėtojų – Seimo ir ministerijos atstovų pasiteisinimus konferencijos dalyviai tiesiog nekreipė dėmesio. Priimtoje rezoliucijoje trenkiama kaip iš armotų: kad lietuvių kalbos mokymasis tapo „sunkiai įveikiamas“, kad kilo tautinių mažumų „argumentuotas pasipriešinimas“, atsirado „psichologinis barjeras“.

Todėl konferencija „ragina ir prašo“ pakeisti švietimo įstatymą, brandos egzamino reikalavimus, lietuvių kalbos programą, atsižvelgiant į nevienodas lietuvių gimtosios ir negimtosios kalbos vartojimo ir mokymosi sąlygas, taip pat padidinti mažumų mokyklų finansavimą. Konferencija kreipėsi net į Lygių teisių kontrolierių dėl vienodų galimybių tyrimo ir pagrindimo, ar esant skirtingoms mokymosi, socialinėms sąlygoms galimas vienodas (t.y. lygus) egzaminas.

Vėlgi, jeigu tokia konferencija įvyktų ir panaši rezoliucija būtų priimta Lenkijoje, kiltų neįsivaizduojamas skandalas ir netgi tarptautinis, kaltinant Lenkijos lietuvius nacionalizmu, o pačią Lietuvą kišimusi į Lenkijos reikalus. Beje, mūsų konferencijoje dalyvavo Lenkijos generalinis konsulas. Bet ką gi daryti su nesibaigiančiomis lenkų pretenzijomis? Priminsiu, kad 2011 m. priėmus Švietimo įstatymą, atsižvelgus į lenkų reikalavimus, lenkų moksleiviams buvo sumažinti lietuvių kalbos egzamino reikalavimai net iki 2020 metų, kol išsilygins lietuvių kalbos pamokų skaičius su lietuvių mokyklomis per visus 12 mokslo metų (tai svarbiausias lenkų argumentas). Tačiau vos įpusėjus šiam terminui, kaip matome, jau reiškiamos naujos pretenzijos esą lietuvių kalbos egzaminas niekada negalės būti vienodas, nes lenkai mąsto lenkiškai, o ne lietuviškai, todėl lenkiškas mintis jie priversti versti į lietuvių kalbą. Bet tuomet kiltų klausimas, kaip iš viso lenkai gali studijuoti Lietuvos universitetuose, dirbti teisininkais ar gydytojais, nes mąstymas, kaip žinome, yra neatsiejamas nuo žodžio ir kalbos, taigi mąstymas tik lenkiškai reikštų, kad lietuviškiems žodžiams ir kalbai jame nėra vietos. Kokie galėtų būti atsakymai į šiuos absurdiškus argumentus? Konferencijoje kalbėjęs Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pasiūlė visai logišką išeitį: dvikalbes lietuvių-lenkų, lietuvių-rusų mokyklas su dalimi dalykų dėstomų lietuvių kalba. Tai įprasta praktika Latvijoje, Estijoje, taip pat Lenkijoje, kur Lietuvos pasienio lenkiškose mokyklose, jeigu yra norinčių, lietuvių kalba dėstoma kaip dalykas. Beje, toks mažumų kalbos mokymas čia laikomas prioritetu, tokia nuostata užfiksuota ir Lenkijos-Lietuvos sutartyje, todėl Lenkijoje nėra atskirų vokiškų, baltarusiškų ar kašubiškų mokyklų. Kad Lietuvos lenkai, protestuodami dėl lietuvių kalbos mokymo daro klaidą, yra įsitikinęs ir Vilniaus žydų gimnazijos direktorius Miša Jakobas. Jis aiškina, kad žydai dar prieš 20 metų suvokė privalantys nepriekaištingai mokėti lietuvių kalbą, jei savo ateitį sieja su Lietuva. Vaikai šioje mokykloje lietuvių kalbos mokosi kaip gimtosios.

Nelengva, pripažįsta direktorius, nes daug vaikų namuose kalba rusiškai.

„Jei ateisi pas geros įmonės vadovą ir pradėsi, atsiprašau, mekenti, parašysi pareiškimą su klaidomis, nemokėsi sakinio suregzti, vadovas turi teisę sakyti „eik lauk“, sako M. Jakobas. Jis pateikia Izraelio pavyzdį: šioje šalyje gali būti žvaigžde, turėti daug proto, tačiau jei nemoki vietinės kalbos, niekas su tavimi nekalbės.

Beje, lygiai tą patį sako ir žinomas Lenkijos politikas buvęs europarlamentaras Krzysztofas Lisekas: „jei kas nors yra Lietuvos pilietis, jis turi mokėti lietuvių kalbą ne gerai, bet puikiai. (lenk. „nie w stopniu dobrym lecz biegłym“). Lygiai taip pat manau, kad negalima būti Lenkijos piliečiu ir puikiai nekalbėti lenkiškai“.

Deja, Lietuvos lenkų lyderiai daro viską, kad to nebūtų ir tuo pačiu daro meškos paslaugą Lietuvos lenkų mažumos jaunimui, mažindami jų karjeros bei gyvenimiško komforto galimybes. Beje, straipsnis, kuriame citavau K.Liseką, pasirodė ir lenkiškai: „Dlaczego Polacy nie chcą mówić biegle po litewsku?“. Jokios Lietuvos lenkų reakcijos, deja, nebuvo.

Tačiau į apžvelgiamą konferenciją atsiliepė žinomos Lenkijos lietuvių šeimos atžala Audrius Makauskas. Jo argumentai į šipulius sudaužo visus lenkų argumentus apie negalėjimą mažumoms laikyti vienodo lietuvių kalbos egzamino, t.y. tinkamu lygiu išmokti lietuvių kalbos. Anot jo, visiška nesąmonė yra teiginys, kad namie lenkiškai ar rusiškai kalbantys vaikai vėliau mokykloje niekaip nepasivys savo bendraamžių, kurie lietuvių kalbos vingrybių jau nuo mažens mokosi iš tėvų. Augant daugiakalbėje aplinkoje ir mokant kitą kalbą kaip tik lengviau suvokti jos logines struktūras, ryšius ir taisykles.

Lietuviška namų aplinka nė kiek nesutrukdė Audriui visavertiškai dalyvauti lenkų kalbos pamokose Varšuvos mokykloje, užimti pirmąsias vietas lenkų kalbos konkursuose. Dvikalbystės patirtis pravertė ir persikėlus į Vokietiją. Ten vokiečių kalbos egzaminą, tokį patį, kokį laiko visi be išimties Vokietijos abiturientai, mūsų tautietis išlaikė pačiu geriausiu balu. Vėliau nesunku buvo mokytis ir Romos universitete, nors prieš pradėdamas mokslus italų kalbos beveik nemokėjo.

Ir A.Makausko mintys jau apie Lietuvos lenkų reikalus. „Jei kas nors pasirūpins Lietuvos lenkus atriboti nuo lietuvių kalbos įtakos, lietuviškos kultūrinės ir pilietinės aplinkos, tuomet jų gyvenimas bus paženklintas daugelio sunkumų“. „Apgailėtina, kad iš senos komunistinės nomenklatūros ir antivalstybinių autonomininkų kilusi grupuotė bando laikyti savo tautiečius prasto išsilavinimo, politinio nesavarankiškumo ir neišvengiamai iš to atsirandančių kompleksų rezervate“.

Pabaigai vėl iš to paties prieš porą metų pasirodžiusio mano straipsnio Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?“ Lenkijoje į Punsko lietuvišką mokyklą tiesiog kas savaitę atvyksta vizitatoriai iš Suvalkų. Jeigu jie nustatytų, kad valstybinės lenkų kalbos mokymas nors truputėlį atsilieka nuo lenkų mokyklų, lietuviška Punsko mokykla tuojau pat būtų uždaryta ir vietoje jos įsteigta lenkiška mokykla. Tokia valdžios nuostata aiškinama Lenkijos valstybės interesų gynimu.

Baltarusijos Gardino mokyklą lenkų dėstomąja kalba (vienos iš dviejų pusei milijono Baltarusijos lenkų) direktorė, išgirdusi, kad Lietuvos lenkų mokyklose valstybinei kalbai taikomi susilpninti reikalavimai, tiesiog pasibaisėjo: jei taip būtų pas mus, niekas neleistų vaikų į tokią mokyklą!

Gaila, bet Seimo konferencijoje balsų, norinčiųjų puikiai išmokti lietuvių kalbą ir tapti visaverčiais Lietuvos piliečiais, deja, neišgirdome. Negi jų iš tikrųjų dar nėra?

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.