Pavogti piniginę, dviratį ar kitą kokį vertingą dalyką – tai jau nusikaltimas, o štai parsisiųsti filmą iš interneto platybių – tik nekalta pramoga? Iš tiesų tai tokia pat vagystė, bet piratavimas internete toks dažnas, kad daugelis net nemano, kad intelektinės nuosavybės pasisavinimas ir panaudojimas apskritai yra nusikaltimas.
Dieną gaudo vagis, o ką veikia vakarais?
„Vienam iš bičiulių policininkų papasakojau, kad ketinu kalbėti šią tema, o jis man nustebo – „apie ką ten kalbėtis? Tik lazda gali padėti, meskit iš galvos prevencijas, tai laiko gaišimas“. Mano bičiulis pareigūnas teigė, kad puikiai žino, kas veikia realiai – tai lazda ir antrankiai“, – kalbėjo pašnekovas.
Kapelionas teigė, kad internete pirataujantis pareigūnas iš esmės elgiasi taip pat, kaip ir tas asmuo, kurį jam dieną teko bausti. „Ir atrodytų, ką tu man aiškini, kad aš greitį viršijau, o tu gi filmą „pompavai“? Kam aš pakenkiau, kad greičiau važiavau ar naktį lėkiau per raudoną?“ Bet juk esminis principas, kad tampame atsakingais ne tik už save, bet ir savo aplinką bei nedarome nusižengimų net ir tuomet, kai niekas nemato“.
Ir policininkai siunčiasi filmus iš interneto
Į tiesius kapeliono klausimus jo kolegos policijos pareigūnai pateikia ir tiesius atsakymus. „Klausiu bičiulio, ar tenka kartais „nupompuoti“ filmą? Sako, kad tenka. Tada aš vėl klausiu: „Esi policininkas o pasinaudoji kito nuosavybe?“ Tuomet jis atsako, kad tai ne tas pats. „Tai gaudai vagis ir pats vagi?“ – klausiu aš, o tada jis sako – „Tai ką, tu mane vagimi vadini?!“
Anot A.Toliato, ko tikėtis iš visuomenės, jei net tie žmonės, kurie kovoja prieš nusikaltimus net neįvardija kad tai taip pat vagystė. „Šioje situacijoje „turėtojas“ yra nematomas, o tas, kuris ima – nebaudžiamas“, – apie tai, kodėl dažnai pirataujantys internete nesijaučia darantys kokį nors nusikaltimą kalbėjo pranešėjas.
Supranta, kad vagia, bet toliau tą daro
„Kai būna sudėtinga pasakyti į akis kritiką – tai rašome anonimiškus komentarus“, – kalbėjo A.Toliatas ir pridūrė, kad kuomet prie kompiuterio prisėda virtualusis „aš“, daug dalykų iš karto tampa ne tokie neleistini.
„Galima užgauti, skaudinti ir vogti informaciją ir čia nieko blogo. Tai nusimetimas atsakomybės. Gal žmogus ir suvokia, kad tai yra vagystė, o gal ir nepakankamai. Veikiausiai tai ir mentaliteto klausimas“, – kalbėjo dvasininkas.
Žmogiškas silpnybes reikia pripažinti
„Viena pasienietė man kartą prisipažino, kad gaudydama kontrabandininkus labiausiai bijo sutikti jų gretose buvusius pareigūnus. Jos argumentas, kad šie gerai paruošti, turi užnugarį ir pan. Vadinasi viskas priklauso nuo vertybių ir kam aš dirbu?
„Žmogus yra gražus, bet jis yra trapus ir net patys griausi gali suklupti, jei nepavogei milijono, tai gal ne todėl, kad tu nesi vagis, o gal neturėjai progos, pabijojai? Turime šį žmogišką trapumą pripažinti“, – sakė A.Toliatas.
Kaip madingą piratavimą paversti atgyvena?
Pasak kapeliono, prevencijai reikia rezultatų, bet jei žingsniai nebus žengti, problemos nebus išspręstos.
„Formalūs projektai, skirti kovai su piratavimu internete, neveikia, o kartu ir žudo entuziazmą, kūrybiškumą. Šios problemos sprendimui reikia visos priemonių paletės, kad šiuo metu tokį madingą piratavimą paverstume visiškai nemadingu užsiėmimu“, – kalbėjo kapelionas.
„Suprantama, visuomet bus grupė žmonių, kurios nepavyks įtikinti gražiuoju, tad būtinos ir bausmės priemonės, bet pati svarbiausia užduotis, kad formuotųsi asmenybė priimanti sprendimus. Juk piratavimas – tai tokia pat vagystė kaip ir bet kokio kito dalyko pasisavinimas“, – sakė pranešėjas.
Kapelionas prisiminė eksperimentą, kuris įrodė, kad žmonių veiksmams turi didelės įtakos tai, ar jie kurioje nors situacijoje yra stebimi.
„Viename mieste buvo pažymėta speciali transporto juosta autobusams, bet ja važiavo vis, kas tik netingėjo. Galiausiai vienoje iš gatvių atsirado stendas su informaciniu numeriu, kuriuo galima pranešti apie pažeidėjus. Tiesa, šiems grėsė ne kokios nors baudos, bet tik laiškai su informacija, kad tam tikru metu jie buvo užfiksuoti važiuojantys autobusų juosta. Nustebsite, bet laikui bėgant situacija pasikeitė iš esmės. Žinia „aš tave matau“ – daug ką keičia“, – kalbėjo A.Toliatas.
Interneto piratų gėdos lenta
Kapeliono teigimu, net ir pats aktyviausias moralizavimas ne visuomet duoda rezultatų, tad verta apsvarstyti, kaip būtų apsunkinti galimybę pasiekti produktą ir jį pabranginti tiek, kad nebesinorėtų.
„Reikia pirataujančias žmogui pasiųsti signalą, kad „tu nesi nematomas, tavo elgesys matomas ir jis žeidžia“. Viename mažajame miestelyje gyventojai nuolat šiukšlindavo ir vietinės parduotuvėles savininkė sugalvojo išeitį.
Pirkėjui perkant prekę ji ant pakuotės užrašydavo jo vardą. Šiukšlių miestelio prieigose ženkliai sumažėjo, mat niekas nenorėjo būti identifikuotas“, – sakė pranešėjas ir pridūrė, kad jei pilkoji piratautojų masė būtų įvardyta vardais norinčių nemokamai ką nors parsisiųsti iš interneto kaip mat sumažėtų.