Prie rinkimų urnų aukojame lenkiškumą

Visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje yra 84,2 proc. lietuvių, 6,6 proc. lenkų, 5,8 proc. rusų, 1,2 proc. baltarusių, 0,5 proc. ukrainiečių, 0,6 proc. – kitų tautybių žmonių.

Daugiau nuotraukų (1)

Zbignevas Balcevičius

May 12, 2015, 8:07 PM, atnaujinta Jan 4, 2018, 2:09 AM

2011 metų surašymo duomenimis, Vilniuje gyveno 537 152 asmenys. Tarp jų – 338 758 (62 proc.) lietuviai, 88 408 (17 proc.) lenkai, 63 991 (12 proc.) rusas, 20 206 žydai, 18 924 baltarusiai, 5338 ukrainiečiai, 934 totoriai, 619 romų, 435 armėnai, 360 latvių ir 2065 kitų tautybių asmenys.

2013–2014 mokslo metais Vilniuje veikė 80 lietuviškų, 17 rusiškų ir 9 lenkiškos mokyklos. Be to, buvo 1 lietuvių ir lenkų mokykla, 2 lietuvių ir rusų mokyklos, 3 lietuvių, rusų ir lenkų mokyklos, 5 rusų ir lenkų mokyklos, po 1 baltarusių, žydų ir anglų mokyklą.

Sostinės savivaldybės mokyklose 2013–2014 mokslo metais mokėsi 60 985 moksleiviai. Tarp jų 46 402 (76 proc.) lietuvių kalba, 8764 (14,3 proc.) rusų kalba, 4879 (8 proc.) lenkų kalba. Nuo 2006 iki 2013 metų Vilniaus lietuviškose mokyklose moksleivių skaičius sumažėjo 7308, t.y. 13,6 proc., rusiškose mokyklose sumažėjo 3191, t.y. 26,5 proc., lenkiškose – 2661, t.y. 35,8 proc. moksleivių. Peržvelgus visą šią statistiką, kyla daug klausimų.

Lietuviškose mokyklose – 76 proc. moksleivių, nors sostinėje gyvena tik 62 proc. lietuvių. Tai reiškia, kad į lietuviškas mokyklas savo vaikus siunčia dalis kitų tautybių vilniečių, taip pat ir lenkų. Mano tautiečiai taip elgiasi dažniausiai: „rūpindamiesi savo vaikų ateitimi, kad jiems būtų lengviau, kai reikės pradėti savarankišką gyvenimą“.

Daugelis tėvų tik vėliau įsitikina, kad lietuviška mokykla negarantuoja žalios šviesos, jei nori įstoti į aukštąją mokyklą. Kartais lenkų vaikui mokytis svetima kalba ir svetimoje aplinkoje sunku. Todėl atsitinka priešingai, nei norėjo tėvai. Būna išimčių, kai gabus vaikas iš lenkų šeimos baigia prestižinę lietuvišką mokyklą. Bet tokių vaikų turbūt nėra daug, nes į Vilniaus licėjų, Jėzuitų gimnaziją arba Žirmūnų gimnaziją patekti nelengva.

Lenkų bendruomenė per 25 Lietuvos nepriklausomybės metus nesugebėjo (o gal ir nebandė) įsteigti bent vienos prestižinės mokyklos gabiems vaikams, iki šiol neturime ir privačios lenkų mokyklos. Iš dalies taip yra dėl vietos lenkų politikų ir švietimo darbuotojų vykdomos „Lietuvos lenkų mokyklos tradicinio modelio išsaugojimo“ strategijos.

Tad kuo galima paaiškinti faktą, kad sostinėje rusiškų mokyklų beveik du kartus daugiau nei lenkiškų? Ir kad moksleivių, kurie mokosi rusiškose mokyklose, dalis (14,3 proc.) yra didesnė, nei rusų, gyvenančių Vilniuje (12 proc.)? Juolab kad dalis rusų, kaip ir lenkų, siunčia savo vaikus į lietuviškas mokyklas.

Kadangi lenkų mokyklas lanko tik 8 proc. sostinės moksleivių, o daugiau kaip 17 proc. vilniečių yra lenkai, galima daryti prielaidą, kad dalis lenkų vaikų, kaip ir sovietiniais laikais, lanko rusų mokyklas, tai yra jie rusifikuojami. Beje, tai patvirtina ir faktas, kad nemaža sostinės bažnyčių parapijiečių dalis – rusakalbiai katalikai. Kas verčia lenkų šeimas siųsti savo vaiką į rusišką mokyklą? Juk šių mokyklų absolventai, priešingai nei lenkų mokyklų, neturi galimybės studijuoti šia kalba Lietuvoje ir tuo labiau – Lenkijoje. Nežinau jokių argumentų, kurie liudytų, kad rusiška mokykla kuo nors geresnė už lenkišką.

Nuo darželinuko iki pirmoko

Sovietų valdžios metais po internacionalizmo skraiste rusifikuota nemaža Lietuvos lenkų dalis. Rusifikavimas daugiausia buvo vykdomas per švietimą. Lietuvos lenkų bendruomenė suprato, kad lenkų mokykloms gelbėti labai svarbūs vaikų darželiai. Akcentuota būtinybė steigti vaikų darželiuose lenkų grupes.

1988 metų gegužę LTSR švietimo ministerija kartu su Vilniaus miesto švietimo skyriumi priėmė sprendimą leisti lenkams steigti lenkiškas grupes rusiškuose vaikų darželiuose, kuriuose nemažą dalį auklėtinių sudarė vaikai iš lenkų šeimų. Remiantis potvarkiu, vaikų darželių vadovai, surinkę pakankamą skaičių tėvų pareiškimų, turėjo kreiptis į Švietimo skyrių.

Jau nuo 1988 metų rugsėjo 1 dienos pirmos lenkiškos grupės buvo įsteigtos vaikų darželiuose Nr.148, Nr.108 ir Nr.53. Šiandien būtent lenkiški vaikų darželiai leido pristabdyti lenkų vaikų rusifikavimo procesą, jų įsteigimas daugiausia prisidėjo prie to, kad 2000–2001 mokslo metais moksleivių skaičius lenkiškose mokyklose padidėjo dvigubai.

Ne tik mažas gimstamumas ir emigracija nuo 2001 metų vėl išginė iš lenkiškų Lietuvos mokyklų beveik pusę vaikų. Jei kalbame apie sostinę, tai dėl įvairių priežasčių nemažai vaikų siunčiami į lietuviškus ir rusiškus vaikų darželius, o dėl to – taip pat ir ne į lenkiškas mokyklas.

Tėvai, norintys, kad jų vaikas būtų priimtas 2015–2016 mokslo metams (naujos grupės bus sudaromos nuo gegužės 1 dienos iki birželio 1 dienos), galėjo iki balandžio 30 dienos užpildyti prašymo formą internete arba pateikti ją savivaldybės būstinėje. Užpildydami atitinkamą paraišką, tėvai turėjo nurodyti asmeninius duomenis ir gyvenamąją vietą, taip pat norimą lavinimo įstaigą (eilės tvarka surašydami penkis alternatyvius variantus), į kurią norėtų siųsti vaiką, jiems galiojančias pirmenybės teises gauti vietą vaikų darželyje bei kalbą, kuria vaikas būtų lavinamas. Lenkų šeimos, pageidaujančios lavinti vaikus gimtąja kalba, galėjo rinktis tik tas lavinimo įstaigas, kuriose yra lenkiškų grupių. Kitaip užpildytos paraiškos net neįmanoma išsiųsti internetu.

Lenkų šeimos ne visada gali tikėtis, kad gaus vietą lenkiškoje grupėje arti namų. Taip yra todėl, kad, skirtingai nuo rusiškų vaikų darželių, lenkiškų ikimokyklinių įstaigų nėra daug. Kadangi vaiko priėmimą į vaikų darželį lemia ir tėvų gyvenamoji vieta, tėvams tenka rinktis tik iš to, kas jų gyvenamojoje teritorijoje šiuo metu siūloma. Dažnai arti namų yra tik rusiškas vaikų darželis, kurių tinklas, be kita ko, Vilniaus mieste po 25 metų išlieka beveik nepakitęs. Kadangi sostinėje nuolat trūksta vietų ikimokyklinėse įstaigose, lenkams vaikų tėvams tenka priimti nelengvą sprendimą.

Rusiškose priešmokyklinio ugdymo grupėse (klasėse) – dukart daugiau vaikų Vilniaus savivaldybės taryba 2014 metų kovo 5 dieną patvirtino skaičių priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) 2014–2015 mokslo metams sostinės bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Pagal šį dokumentą mieste 18-oje lenkiškų švietimo įstaigų (devyniuose lopšeliuose-darželiuose, dvejuose vaikų darželiuose-mokyklose ir septyniose bendrojo lavinimo mokyklose) turėjo būti 26 grupės ir 391 vaikas. 38–iose rusiškose švietimo įstaigose (25 lopšeliuose-darželiuose, trijuose darželiuose-mokyklose ir dešimtyje bendrojo lavinimo mokyklų) turėjo būti 45 grupės ir 761 vaikas.

Mano klausimas „Kuo būtų galima paaiškinti faktą, kad švietimo įstaigų, kuriose turėtų būti organizuojamos parengiamosios grupės dėstomąja rusų kalba yra dukart daugiau ir vaikų jose dukart daugiau nei lenkiškų švietimo įstaigų ir jas lankančių vaikų, nors, statistikos duomenimis, Vilniuje lenkų 5 proc. daugiau nei rusų?“ sudomino sostinės savivaldybės Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio vedėją Kristiną Cibulskytę ir ji žadėjo pasidomėti šiuo reikalu. Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius Gintaras Alfonsas Petronis prisipažino, kad apie šią problemą nėra girdėjęs, nors jį tai tikrai nustebino.

„Mano buvusioji viršininkė, administracijos direktoriaus pavaduotoja Danuta Narbut iš tolo neprileisdavo manęs prie su lenkais susijusių švietimo reikalų teigdama, kad jais užsiima asmeniškai“, – pasakė departamento direktorius.

Į mano klausimus „Kodėl sostinės valdančiosios koalicijos narė – Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), atsakinga už švietimą, ir jos  į savivaldybės administraciją deleguoti valdininkai iki šiol nepasiūlė tarybai priimti atitinkamo nutarimo, įpareigojančio rusiškų vaikų darželių vadovus steigti juose lenkiškas grupes?

Ar ne dėl to, kad nesugadintų santykių su koalicijos partneriais Rusų aljansu?“ departamento direktorius G.A.Petronis atsakė: „Jūsų klausimas – šūvis į dešimtuką.“

Kodėl Vilniuje lenkų ikimokyklinukams iki šiol negarantuotos vienodos su rusų vaikais galimybės lavintis gimtąja kalba? Tai pasiekti įmanoma. Nebūtina statyti naujų vaikų darželių arba pertvarkyti rusiškų – pakaktų rusiškose švietimo įstaigose įsteigti lenkiškų grupių lenkų vaikams, kurie tuos darželius lanko. Gal bent dabartinė valdančioji koalicija imsis išspręsti vaikų iš lenkiškų šeimų rusifikacijos problemą?

Man kyla klausimas: kodėl taip aistringai gindamiesi nuo lietuvinimo vietos lenkų politikai nepastebi, kad ikimokyklinėse įstaigose, kaip ir sovietų valdžios metais, lenkų vaikai rusifikuojami?

Gal LLRA, užmezgusi koaliciją su Rusų aljansu, tikrai stengiasi nenervinti rusų – potencialių savo rinkėjų? Bet ar tokiu atveju neaukojame savo lenkiškumo, už kurį kartais taip triukšmingai kovojame ant „vienybės“ prie rinkimų urnų altoriaus?

Zbignevas Balcevičius yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.