Interviu BNS ambasadorė pabrėžė, kad Gruzija laukia bevizio
režimo su Europos Sąjunga (ES) įgyvendinimo. Tai būtų svarbi
žinia ne tik gruzinams, kurie pajustų praktinę bendradarbiavimo su
ES naudą, bet ir visiems Rytų partneriams, taptų svariu argumentu
prieš Rusijos propagandą.
– Prieš viršūnių susitikimą Rygoje pasigirsta nuomonių, jog vargu, ar galima tikėtis kokio nors progreso. Ko tikisi Gruzija ir kiek, jūsų nuomone, pagrįstas yra toks pesimistinis vertinimas?
– Tai nebus lengvas viršūnių susitikimas, jis tikrai bus
kitoks dėl geopolitinių realijų – saugumo situacijos regione ir
karo Ukrainoje konteksto bei daugybės kitų agresyvių veiksmų, kai
Rusija pažeidė valstybės sienų neliečiamumo principą ir
sugriovė taikius santykius su savo kaimynėmis, taip keldama rimtą
pavojų patiems Europos saugumo architektūros pamatams.
Viršūnių susitikimas turėtų pasiųsti stiprų ir
nedviprasmišką signalą, kuris patvirtintų Europos įsipareigojimus
Rytų Partnerystei. Jeigu vietoj to susitikimas pasiūlys nepatogią
tylą, tai reikš, kad Rusijai jos agresyvi politika pasiteisina.
Gruzinai laukia bevizio režimo su ES. Kadangi visi techniniai
reikalavimai buvo įgyvendinti, mes viliamės, kad Gruzijos piliečiai
greitai galės keliauti į Europos šalis be vizų.
– Kuo Gruzijai toks svarbus bevizis režimas? Kaip manote, kiek tikėtina, kad ji pavyks pasiekti?
– Tai priemonė skatinti Gruzijos ir ES žmonių bendravimą
visuose visuomenės sluoksniuose – nuo studentų iki verslininkų,
jaunų profesionalų. Svarbiausia, kad didesnis ES ir Gruzijos
visuomenių atvirumas prisidės prie europietiškų vertybių ir
idėjų skleidimo.
Taip pat tai būtų pavyzdys Gruzijos žmonėms, taip pat ir
gyvenantiems okupuotose Abchazijos teritorijose bei Pietų Osetijoje,
kaip ir kitų Rytų partnerystės šalių piliečiams, kad ES laikosi
savo vertybėmis pagrįsto požiūrio, vykdo pažadus.
Bevizis režimas būtų ir labai tvirtas atsakas Rusijos
propagandai, kuria siekiama sumenkinti visuomenės pasitikėjimą ES
ir visu eurointegracijos procesu. Tai būtų ženklas, kad jis atneša
apčiuopiamos naudos eiliniam piliečiui.
Gruzija įvykdė įstatymų ir institucijų reformas, susijusias
su dokumentų apsauga, pasienio apsauga ir migracija, kova su
organizuotu nusikalstamumu, asmens duomenų apsauga ir
nediskriminacija, tai buvo esminės sąlygos dėl tolesnio
liberalizavimo.
– Kol kas narystės ES perspektyvos Rytų partnerėms nėra apibrėžtos. Ar yra vilčių Rygos susitikime sulaukti konkrečių atsakymų dėl narystės ES?
– Nepaisant rimtų išorinių saugumo iššūkių, Gruzija
tęsia integraciją į Europą ir tai yra jos visuomenės
pasirinkimas. Gruzija vykdo savo įsipareigojimus, todėl tikisi, kad
Asociacijos sutartis nebus galutinis bendradarbiavimo tikslas.
Svarbu, kad per viršūnių susitikimą asocijuotoms narėms
būtų duotas aiškus politinis ženklas, kad jų siekis eiti toliau
nei Asociacijos sutartis yra suprantamas ir kad ši sutartis nėra
galutinis bendravimo tikslas.
– Rygos viršūnių susitikimas vyks kitokioje situacijoje saugumo prasme, lyginant su Vilniaus viršūnių susitikimu. Kaip manote, ar konfliktas Ukrainoje ir bendra saugumo situacija paveiks Rygos susitikimo rezultatus? Jūsų vertinimu, ar minėtas pesimistinis galimų susitikimo rezultatų vertinimas yra su šia situacija susijęs?
– Be abejo, Rusija jau 2013–ųjų Vilniaus susitikimo metu
kėlė rimtus išbandymus pagrindiniams tarptautinės teisės
principams ir normoms, tokioms kaip suverenių tautų teisė spręsti
savo likimą. Tačiau po to Maskva žengė dar toliau.
ES turi atsakyti į šią krizę neeskaluodama įtampos, bet tuo
pačiu neišduodama tarptautinių normų ir principų bei nesielgdama
taip, kad Rusijos veiksmai pasitvirtintų. Visa tai daryti vienu metu
yra sunku, jeigu nėra neįmanoma.
Jeigu Rygoje ES nepalaikys tautų teisės spręsti savo ateitį,
tai reikš „įtakos sferų“ pripažinimą ir naujas Europą
dalijančias ribas.
– Ar Gruzija prieš susitikimą jaučia Rusijos spaudimą?
– Gruzija brangiai sumokėjo už savo europietišką
pasirinkimą: šantažas, politinis spaudimas, atvira karinė agresija
ir po to sekusi okupacija ir aneksija. Pastaruoju metu – ir
vadinamosios sutartys dėl okupacinių Abchazijos bei Pietų Osetijos
režimų integracijos, jos veda prie Rusijos vykdomos Gruzijos
teritorijų aneksijos.
– Kaip Gruzijai sekasi įgyvendinti Asociacijos sutartį su ES?
– Gruzija yra pasiryžusi vykdyti plačią demokratinę reformą
ir tapti Europos integracijos sėkmės istorija regione, tad
Asociacijos sutarties įgyvendinimas yra tarp aukščiausių
prioritetų. Gruzija jau sutvarkė savo institucijų sistemą:
Vyriausybė patobulino vidinius koordinavimo mechanizmus, detalizavo
Nacionalinio veiksmų plano dėl Asociacijos sutarties įgyvendinimą
ir trejų metų Veiksmų planą dėl laisvos prekybos sutarties.
Gruzijos ministras pirmininkas asmeniškai prižiūri ir kontroliuoja
Asociacijos sutarties įgyvendinimo procesą.
– Ko Gruzija Rygos viršūnių susitikimo metu tikisi iš Lietuvos ir jos atstovų? Kaip Lietuva galėtų padėti Gruzijai?
– Lietuvos vaidmuo vystant Rytų partnerystę yra labai aktyvus.
Lietuvos vaidmuo remiant Gruzijos teritorinį vientisumą, europinę
ir euroatlantinę integraciją Gruzijos Vyriausybės ir visuomenės
yra labai vertinamas.