Į susitikimą su Sūduvos sostinės gyventojais atvyko Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Maskvoje Vygaudas Ušackas. Diskusiją moderavo Nepriklausomybės akto signataras, buvęs ambasadorius Ukrainoje, įmonių grupės „Arvi“ tarptautinių ryšių ir komunikacijos direktorius Algirdas Kumža.
Tiesioginės transliacijos metu V.Ušackas atsakinėjo ir į žiūrovų, ir į salėje sėdinčių marijampoliečių klausimus.
„Elektroniniu paštu atsiųstą Šarūno klausimą V.Ušackui būtų galima užduoti ir diskusijos pradžioje, ir pabaigoje: „Ar sutiktumėte kelti savo kandidatūrą į Lietuvos prezidento postą?“ – pateikė pirmąjį žiūrovo klausimą susitikimo moderatorius A.Kumža.
Salė pritariamai suošė. Marijampoliečiai tikėjosi išgirsią atsakymą į klausimą, kuris V.Ušackui užduodamas jau nebe pirmą kartą.
„Ne į rinkimų kampaniją juk atvykau“, – nusijuokė V.Ušackas ir diplomatiškai išvengė konkretaus atsakymo, pasiūlydamas pradėti pokalbį iš anksto numatyta tema apie Rusiją, Ukrainą bei Lietuvą.
Ambasadorius teigė, kad jam tenka susitikti su aukštais Rusijos pareigūnais.
„Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas dažnai arba atvyksta pas mane, arba aš pas jį.
Turiu pastebėti, kad per pastaruosius pusantrų metų vyksta profesionalus ir brandus ES bei Rusijos bendravimas.
Tiesa, ne visi Rusijos gubernatoriai nori su manimi susitikti. Kartais jie „suserga“ ar „išvažiuoja“. Lyg baimintųsi, kad jiems smegenis plausiu“, – šyptelėjo V.Ušackas.
Į klausimą, ar sunku dirbti Rusijoje, V.Ušackas atsakė: „Prieš savaitę daviau interviu televizijos BBC žurnalistei, ji manęs irgi to paklausė. Ir žurnalistė, ir aš prieš kurį laiką dirbome Afganistane (V.Ušackas 2010–2013 metais buvo ES specialusis atstovas Afganistane. – Red.).
Afganistane buvo sunku. Pavojus slypėjo už kiekvieno posūkio, bet mes turėjome bendrą tikslą dėl tarptautinio terorizmo, keliančio pavojų pasaulio saugumui.
Rusijoje dirbti sunku, tačiau ne dėl kokių nors pavojų, aš jų nepatyriau.
Yra aiški takoskyra – pasaulėžiūrų konfliktas: skirtingai vertiname Ukrainą (kaip valstybę), žiniasklaidos laisvę ir pan. Sunkios yra bendro vardiklio paieškos.
Prisimenu konflikto Ukrainoje priešaušrį. Pas mane ateidavo aukšti rusų pareigūnai, jie jau numatė gresiančius įvykius ir prašė: „Padėkite to išvengti.“
Mūsų ambasados virėjos broliai Ukrainoje kariavo skirtingose barikadų pusėse. Jai tai buvo tikra tragedija.
Bandau suvokti, kodėl net 80 proc. rusų palaiko prezidentą Vladimirą Putiną ir Krymo aneksiją.“
V.Ušackas akcentavo, kad svarbiausias tikslas – rasti politinį sutarimą, stengtis, jog Minsko susitarimų būtų laikomasi, Ukrainos pasieniečiai kontroliuotų sieną su Rusija.
„Vieni sako, kad karą galima atremti karu, kiti – derėtis, derėtis, derėtis. Kokia jūsų pozicija?“ – teiravosi A.Kumža ES atstovybės Rusijoje vadovo V.Ušacko.
„Būkime nuoširdūs – ir viena auka jau yra per daug. O Ukrainoje iki šiol jau žuvo apie 6 tūkstančiai.
Karine galia konflikto nebaigsime. ES nuolat kartoja – reikia rasti politinį sprendimą, kalbame apie Ukrainos valstybės pamatų sukūrimą. Patys ukrainiečiai, įvardijantys korupciją šalyje, turi išsišluoti savo kiemą“, – teigė V.Ušackas.
Ambasadorius priminė, nors Lietuva turi saugų skėtį (NATO. – Red.), svarbu, kokią aplinką ji pati kuria, kiek investuoja į krašto gynybą.
„Turime būti nuoseklūs užsienio politikoje. Pirmoji šalis, kuri mus gintų, – Lenkija. O ką mes padarėme santykiams su šia šalimi?“ – V.Ušacko balse buvo jaučiamas priekaištas.
Ambasadoriaus nuomone, lygiai taip pat svarbūs santykiai su Rusijos piliečiais.
„Nenuvertinkime rusų tautos, nedėkime lygybės ženklo tarp rusų tautos ir režimo Rusijoje. Šios šalies intelektualai vis garsiau reiškia kitokią savo nuomonę (priešingą Kremliui. – Red.)“, – pabrėžė V.Ušackas ir priminė, kad Lietuva turi stiprinti savo informacinį imunitetą.
Jis paprieštaravo vienam konferencijos dalyviui, klausiančiam, kodėl Lietuvoje skiepijama neapykanta Rusijai: „Lietuvoje nėra tokios neapykantos. Manyčiau, tai tam tikra baimė, prisimenant okupacijos metus, trėmimus.“
Susitikime buvo diskutuojama, kodėl ES neturi savo kariuomenės.
V.Ušacko teigimu, pirmiausia Europa turi stiprų partnerį NATO. Be to, Europa po Antrojo pasaulinio karo džiaugėsi taikos dividendais ir apie naujas grėsmes nesvarstė.
Marijampolietis gydytojas, savivaldybės tarybos narys Gediminas Akelaitis ambasadoriaus teiravosi, ar nesvarstomas klausimas Rusijai pasiūlyti tapti ES nare, nes V.Putino valdžia nėra amžina.
„Pirmiausia turėtume paklausti, ar pati Rusija to norėtų. ES ir Rusijos konfrontacija egzistuoja ir bus ilgalaikė, kaip ir ekonomikos krizė Rusijoje.
Turime suprasti, kad ne dujų vamzdžiai lemia narystę ES.
Mes siūlėme Rusijai partnerystę, buvo didelių vilčių, tačiau jos subliūško, nes susidūrėme su nepriimtinu tos šalies elgesiu, kai buvo pažeistas kaimyninės šalies vientisumas.
Net ir šitoje konfrontacijoje mes privalėsime bendrauti su Rusija.
Rusija, kurioje vyksta saviizoliacija, pati nenori narystės ES. Ji tebėra svarbus tarptautinės politikos dalyvis.
Mes Rusijos nepakeisime. Mano manymu, žlugus Sovietų Sąjungai rusai pametė savo pamatus.
Krymo aneksija, kad ir kaip būtų gaila, yra remiama rusų, jie patyrė euforiją. Tačiau rusai buvo priblokšti, kaip karas sugriovė artimus ryšius.
Ši tauta dabar ieško savo identiteto – ar jie su Europa, ar su Amerika, ar su Azija. Mūsų įtaka šiam procesui turi ribas.
Su Rusija reikia elgtis ryžtingai, bet pagarbiai ir nuosekliai.“
Marijampolietis Gintaras Skamaročius V.Ušacko teiravosi, kada, jo manymu, būtų geriausia grįžti prie klausimo apie bevizį režimą Lietuvos ir Karaliaučiaus pasienyje.
„Aš esu už tokį režimą, tačiau dabartinėmis politinėmis sąlygomis nemanau, kad tai įvyks greitai“, – sakė ambasadorius V.Ušackas.
Diskusijai pasisukus pastaruoju metu Lietuvos jaunimui aktualia šauktinių tema V.Ušackas priminė, ką jau yra sakęs anksčiau: „Šauktiniai, mano nuomone, yra vienas iš geriausių Lietuvos politinės vadovybės sprendimų dabartinėmis aplinkybėmis, atkreipęs Vakarų ir Rusijos žiniasklaidos bei visuomenės dėmesį.
Mes nepriimame laisvės kaip duotybės ar dovanos.
Turime džiaugtis, kad jaunuoliai eina į kariuomenę. Jie sustiprės fiziškai ir morališkai.
Mūsų sūnus (23 metų Raimundas Ušackas mokosi Maskvos M.Lomonosovo universitete. – Red.) yra skautas, sportiškas jaunuolis, šią vasarą norėjo tapti šauliu.
Mes labai didžiuojamės, kad jis pareiškė norą eiti į Lietuvos kariuomenę.“
Į susitikimą su ES atstovybės Rusijoje vadovu V.Ušacku atėję marijampoliečiai taip pat domėjosi jo požiūriu į žiniasklaidą, Lietuvos ir Lenkijos santykius, pageidavo, kad garbus svečias į Marijampolę atvyktų dar kartą.
